Lietuvos duomenų centrų istorija (II)
Įrenginėjant duomenų centrus vis didesnę įtaką ėmė daryti Amerikiečių organizacijos „Uptime Institute“ TIER reitingavimo sistema. Sukurta devinto dešimtmečio viduryje, vėliau ji tapo pagrindine duomenų centrų palyginimo ir reitingavimo priemone. Jos esmė - remiantis paprastais ir aiškiais kriterijais duomenų centrų skirstymas į keturias patikimumo kategorijas - nuo TIER I (žemiausios) iki TIER IV (aukščiausios):
https://uptimeinstitute.com/tiers
Plačiau paaiškinanti nuoroda:
Jei TIER I ir TIER II duomenų centrus buvo palyginus lengva sukonstruoti (ir dauguma lietuviškų DC atitiktų TIER II reikalavimus), tai TIER III laiptelis Lietuviškų DC statytojams tapo sunkiai įkandamas. Bet visi užsakovai norėjo TIER III.
Nori TIER III - dubliuok
Pagrindinis TIER III reikalavimas - „Concurent maintainability“ - atrodė lyg ir akivaizdus - sukonstruok duomenų centrą taip, kad BET KURIS ir KIEKVIENAS elementas būtų lengvai išjungiamas ar aptarnaujamas, paliekant bent vieną aktyvią šaką (maitinimo, šaldymo ir pan.) ir turėsi taip trokštamą TIER III. Dubliuok visas sistemas ir tenkinsi reikalavimą. Įrenk dvigubai daugiau, nei reikia, elektros skydų, dvigubai daugiau, nei reikia, rezervinių dyzelinų generatorių, dvigubai daugiau, nei reikia, šaldymo ir kitų įrenginių ir atitiksi. Kita medalio pusė - taip pastatytas duomenų centras tokiu atveju išbrangsta kone dvigubai. Tenkinti „concurently maintainable“ reikalavimą ir bereikalingai visko nedubliuoti (t.y. įrengti patikimą duomenų centrą už optimalias lėšas) - tai buvo pagrindinis inžinerinis iššūkis, didesnius duomenų centrus projektuojančioms ir statančioms lietuviškoms kompanijoms iki pat 2013 metų.
„Uptime Institute”, atvykę į vietą sertifikuoti pastatyto duomenų centro, anksčiau dažnokai susidurdavo su situacija, kai suprojektuota ir pastatyta būdavo taip, kad tekdavo stabdyti veikiantį duomenų centrą ir daug ką perdaryti. Siekiant to išvengti, buvo sugalvota proceso eigoje įvesti tarpinį projektavimo rezultato sertifikavimą. Tokiu būdu išvengiant grubių, brangiai kainuojančių klaidų jau pirminiame etape.
Vietoj švino - smagratis
2009 vienoje iš valstybės įmonių buvo pradėtas eksploatuoti vienintelis duomenų centras, turintis „Lietuvos metų gaminio“ apdovanojimą. Nors tai ne komercinis duomenų centras, bet trumpai vertas paminėti mūsų istorijoje vien dėl unikalios elektros maitinimo sistemos - pirmą kartą Lietuvoje panaudoti du virš 1MVA galios rotoriniai UPS, apjungti su dyzeliniais generatoriais į vieningą įrenginį. Vietoje švino akumuliatorių, kaip energijos kaupiklių, buvo naudojamas didelės masės smagratis, iš kurio buvo imama energija tol, kol pasileis dyzeliniai generatoriai.
Šio duomenų centro užsakovas kėlė aukščiausius tuo metu patikimumo reikalavimus ir ieškojo didžiausią patikimumą garantuojančių sprendinių. Maitinimo sistemose dešimtis kartų patikimesni už klasikines (teoriškai) buvo laikomi rotoriniai UPS/dyzeliniai įrenginiai. Be to patikimumo komplekte buvo ir daugybė kitų privalumų:
- Galimybė įrenginius visus metus vėsinti lauko oru. Atkrinta didelės išlaidos UPS įrenginių aušinimui, ir pačių aušyklių įrengimui.
- Mažiausias įmanomas užimamas sistemos plotas. Sistemai įrengti buvo skirtas nedidelis, kultūros paveldui priklausantis pastatas. To pasėkoje - iki šiol nepranoktas kitas Lietuvos rekordas - apie 90m² plote sutalpinta virš 2x1MVA galios skirstykla, UPSai, dyzeliniai generatoriai ir kuro talpos jiems.
- Didžiulė perkrovos/trumpo jungimo geba. Didelis privalumas tuo atveju, kai DC elektros maitinimo sistema dar maitina ir daugybę kitų, ne mažiau svarbių, padalinių ir žinybų, kuriose, tinklui labai išaugus, padidėja trumpo jungimo tikimybė. Kitaip tariant - projektuotojui atsiveria didelė laisvė „rikiuojant“ elektros schemos selektyvumą.
- Aukštos kokybės sinusinė įtampa, ne dirbtinai sinezuojama kieto kūno keitikliais, bet nuolat generuojama generatoriaus apvijomis. Tokiu būdų atsiranda galimybė UPS‘ uoti net tokias „kaprizingas“ sistemas, kaip šaldymo įrenginiai. Faktiškai minėtas DC iki šiol yra vienintelis Lietuvoje turintis UPS‘ uotą serverių patalpos šaldymą, kas papildomai padidina patikimumą.
Tiesa, pati šaldymo sistema nebuvo revoliucinė - projektuotojų fantaziją stipriai ribojo serverių patalpos apsauginė kapsulė, sauganti nuo gaisro (unikalu - atlaiko ne vieną valandą „čirškinimo“ ugnimi), elektromagnetinių trukdžių, vandens, sprogimo, ir t.t. Taigi, turint tokią „dovanėlę“ projektuotojams teko kurti jau matytą Lietuvoje „vandeninį“ aušinimą su „free cooling“ efektu.
Pirmąjį pasakojimą galite rasti čia.
Tęsinys - kituose įrašuose.