Ministre Baltraitiene, gal pasimokykime matematikos?

Publikuota 2016–02–10, 15min.lt

Darbo partija eilinį kartą skalbia savo purvinų projektų mundurą. Šįkart įvykių epicentre — skurdžiausi ir labiausiai pažeidžiami Lietuvos žmonės. Nors sukritikuota žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė dievagojasi, kad yra įkalinta įvairių nepakeičiamų taisyklių bei Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimų, pakalbėkime, kaip yra iš tiesų.

Ministrė V.Baltraitienė, reaguodama į Seimo opozicijos kaltinimus, kad valstybiniais pinigais yra šeriamas su Darbo partija nuo seno siejamas „Vikondos“ koncernui priklausantis „Kėdainių konservų fabrikas“, staiga tampa labai jausminga. „Jūs pažiūrėkite, kokia tų Jūsų siūlomų pigesnių konservų sudėtis, — susirūpinusi rašo V.Baltraitienė Facebook’e. — Garantuoju, net šuniui aukštesnės kokybės konservus pirktumėte“.

Begalinis ministrės sentimentalumas, žinoma, šioje situacijoje žavi, ir norisi tikėti, kad tas rūpestis sveika mityba irgi be galo nuoširdus. Greičiausiai jis kylantis iš to bendro Darbo partijai taip būdingo parodomojo rūpesčio paprastais žmonėmis, politinės kovos už minimalios algos kėlimą, kovą su skurdu, galiausiai fantastiško šūkio „Tai, ko negali kiti“. Bet, gerb. ministre, būkite pagaliau nuoširdi su savimi: ar ne pati į tą skurdą savus žmones ir murkdote?

Suprantate, matematika — dalykas paprastas. Dar pradinėje mokykloje vaikai išmokomi: jei atėjęs į turgų turi eurą, o obuolių kilogramo kaina svyruoja nuo 0,2 iki 0,5 EUR už kilogramą, tai daugiausia obuolių gausi pirkdamas mažiausia kaina. Jei tai žino antrokas, kodėl taip nutinka, kad biurokratiniuose koridoriuose staiga tampa racionalu pirkti obuolius už 0,5 EUR turint tą patį 1 EUR?

Nežadu svaidytis kaltinimais, kas ir ko iš šios situacijos pelnosi tiesiogiai arba ne, bet labiausiai kaip pilietę piktina paprastas valdžios pragmatizmo stygius. Pati ministrė penktadienį publikuotame pareiškime įvardino — Lietuvoje yra net 300 tūkst. skurstančiųjų. Šios milžiniškos visuomenės grupės vidutinės mėnesio pajamos, deja, neviršija vos 153 EUR.

Tai reiškia, kad net kas 9 Lietuvos gyventojas gyvena nuolatiniame strese, bandydamas sumokėti mokesčius, aprengti vaikus, įsigyti būtiniausius reikmenis ir dar kažkaip prasimaitinti. Ir šiems žmonėms parama maisto produktais nėra „papildomas“ prasimaitinimo būdas, jiems tai — absoliučiai būtina valstybės pagalba.

Valstybė skyrė 16,4 mln. EUR paramą produktais skurstantiems. Deja, vos keli produktai nupirkti mažesne nei rinkos kaina, o didžioji dalis net dvigubai brangiau. Dar kartą paprastai skaičiuojant: dvigubai brangiau nupirkti produktai — tai dvigubai mažiau maisto žmonėms. Žmonėms, kuriems jis galbūt vienintelis? Ministre, jūs gal juokaujat?

Nenoriu gyventi valstybėje, kurioje reikiamų konkursų laimėtojų vardan būtų meluojama, bet kokia kaina saugomi politiniai postai, o pelnomasi — iš paties skurdžiausio ir labiausiai pažeidžiamo visuomenės sluoksnio. Nuoširdžiai esu įsitikinusi, kad tokiai politinei kultūrai Lietuvoje nėra ir neturi būti vietos.

Fonde, kurio lėšos naudojamos produktams pirkti iki 2020 m. dar yra per 62 mln. EUR. Noriu tikėti, kad ateityje skaidrumas bus užtikrintas ir labiausiai jautri visuomenės dalis nebus dar kartą apvogta. O būsimų ministrų garbės reikalas bus tarnauti žmogui, užuot valstybiniais pinigais šėrus ir taip sugebančius užsidirbti su politikais susijusius verslininkus.