Nebaudžiama Vyriausybė ir paauglys Premjeras — sėkmės, Lietuva!

Publikuota 2016–02–24, 15min.lt

Opozicijos bandymas sušaukti neeilinę Seimo sesiją baigėsi šnipštu. Valdantieji blokavo bandymą kelti apkaltą Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje nuteistam Seimo nariui Vytautui Gapšiui, taip pat nepanoro ir viešai išsiaiškinti, kokia yra prieš dešimtmetį Darbo partijos buhalterijoje neapskaitytų beveik 7 mln. eurų (24 mln. litų) kilmė.

Jei sakysit, kad tai ne pasityčiojimas iš savo piliečių, tai bent kaip teisininkė užtikrinu — demonstratyvus Konstitucijoje garantuotų demokratinių principų ir Parlamento opozicijos laisvės varžymas.

Socialdemokratų frakcijos pirmininkė Irena Šiaulienė šį spektaklį netgi padarė dar smagesniu, išrėžusi, kad „A.Kubilius neturėtų kalbėti apie korumpuotus valdančiuosius, nes tokiu būdu diskredituoja Vyriausybės darbą tarptautinėje erdvėje“. Girdite, piliečiai? Šššš, tyliau. Valdančiajai daugumai nejauku, kai jūs viešai ją kritikuojate ir kalbate apie korupciją. Dar truputį ir gali nurausti kokiame tarptautiniame susitikime, o, neduokdie, ir nepatogaus klausimo sulaukti.

Mano galva, nuo jokios ligos dar nėra išgyta bijant ją įvardinti, bet ši Vyriausybė ir valdančioji dauguma jau ne kartą perkopė sveiko proto ribas, tad nenuostabu, kad savo neadekvatumu pralinksmino ir šįkart. Nepavykusį bandymą sušaukti Seimo sesiją vakar sekė opozicijos susitikimas su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene ir Premjeru Algirdu Butkevičiumi.

Ką naujo išgirdome? Rusija kursto mokytojus ir yra kalta už keliamus streikus. Korupcijos skandalai, apraizgę beveik visus Vyriausybės narius, įskaitant patį Premjerą? Premjero atsakymas paprastas — purvinas konkurentų puolimas ir juodosios rinkimų technologijos. Socialdemokratai pažadėjo, tačiau neįvykdė savo pažado atsiriboti nuo Druskininkų caru laikomo Ričardo Malinausko? Premjeras ir čia turi pasiteisinimą — to neleidžia LSDP statutas. „Melas ir netiesa“, — dar išeidamas iš posėdžio su opozicija spėjo švystelėti Premjeras.

Žodžiu, kalti visi kiti, tik ne Premjeras ar jo aplinka. Tokie argumentai primena daugių daugiausiai paauglio, nesuvokiančio atsakomybės už savo veiksmus, tačiau iš tėvų tuo pat metu reikalaujančio nepamatuotos teisės į privatumą. Tai toli gražu nepanašu į rimto ir visuomenei atskaitingo politiko požiūrį į savo darbą, reputaciją ir Vyriausybę ištikusią krizę. Toli gražu nepanašu ir į Premjero suvokimą savo pareigų svarbos.

Šioji valdančioji susivokimu neskuba atsilikti nuo Premjero. Šiandien nėra 1992-ųjų Lietuva, kai šalyje klestėjo mafija, o politikai darė, ką norėjo, žinodami, kad nebus nubausti. 26 metus skaičiuojanti nepriklausoma Lietuvos valstybė ir jos visuomenė turi teisę ir nori turėti atskaitingą, atsakingą ir rimtą požiūrį į savo darbą turinčią valdžią.

Ir šiuo atveju — visiškai nesvarbu, apie kurio politinio spektro partijas mes kalbame. Tai turi būti absoliučiai neginčijamas, visiems vienodai ir nuosekliai taikomas politikos standartas.

Tiek skandalų, kiek pastaruoju metu girdime apie šiandieninę Vyriausybę — neatlaikytų nė viena Vakarų tauta. Ar lietuviai prastesni piliečiai? Ar moka mažiau mokesčių? Ne, tiesiog esame iki skausmo kantrūs, o korumpuota valdžia tam tikra prasme nebekelia nuostabos, o veikiau tampa skaudžia norma.

Šiandien Lietuvoje matau akivaizdų neatitikimą tarp visuomenės ir politikų sau keliamų standartų. Jei visuomenė jau yra vakarietiška, kupina kūrybinio ir technologinio potencialo, kelianti sau aukščiausius kokybės standartus tiek versle, tiek moksle, tai Lietuvos politika atsilieka šviesmečiais.

Čia vis dar gero tono ženklu laikomas savų protegavimas, akivaizdus valdžios uzurpavimas, neįsiklausymas į piliečių poreikius. Į aukščiausius postus skiriami nekompetentingi, intelektinio potencialo akivaizdžiai stokojantys žmonės, kurie net nesupranta, kad tokia jauna valstybė kaip Lietuva neturi teisės ir prabangos stagnuoti ir būti valdoma neišmanėlių.

Vis dėlto nuoširdžiai tikiu, kad Lietuva gali įgyvendinti savo sėkmės istoriją, o buvimas jauna valstybe ir maža tauta kad ir tokiame liūdnokame kontekste vienareikšmiškai yra privalumas. Tik radikaliai keisdami politinės kultūros standartus ir atsikratydami nomenklatūrinių vočių, reikalaudami politikų atsakomybės ir atskaitingumo, užtikrindami demokratinės laisvės ir atsakomybės principus, sugebėsime kurti klestinčią ir augančią Lietuvą. Visuomenė jau seniai kelia sau aukščiausius reikalavimus, politikai, ko snaudžiat?

One clap, two clap, three clap, forty?

By clapping more or less, you can signal to us which stories really stand out.