Atėnai — bankrutuojantis Europos civilizacijos lopšys

Įrašo autorius Areios Pagos kalvos viršūnėje.

Manau, jog daugelis jūsų žino skrajojančią keliautojų citatą, jog kelionės yra vienintelis dalykas pasaulyje, kuris jus padaro turtingesniais. Iš dalies esu linkęs sutikti su šia panegirika turizmui, tačiau dėl to “vienintelis” visgi esu linkęs suabejoti. Kaip ne kaip, bet vidinį pasaulį galima turtinti sėdint ir tarp keturių sienų, jeigu jūsų rankose, kaip pvz. išskirtinė knyga, o ne niekinga reklaminė brošiūra. Bet ne apie tai aš, todėl einu prie esmės, kodėl šįkart nusprendžiau sėsti prie kompiuterio klaviatūros ir lengvu mostu išlieti susikaupusius įspūdžius ant balto “Pages” programos lapo. Lankiau Graikijos sostinę — Atėnus.

Pradėkim nuo to, jog aš niekad nesvajojau aplankyti Atėnų ir šis pasirinkimas buvo daugiau random susiklosčiusių aplinkybių rezultatas. Važiavau į new metalo žanro klasikų Korn pasirodymą Varšuvoje ir sutapk tu man šitaip, jog kaip tik tuo pat metu pigių skrydžių bendrovė Ryanair pasiūlė aplankyti civilizacijos lopšiu vadinamus Atėnus už apverktinai nedidelę sumą europietiškų (~100 eur už round trip dviems žmonėms). Per daug nesvarstęs griebiau bilietus sau ir žmonai, 2.5 val. skrydis iš Varšavos ir mūsų kojos tingiai nužengia nuo lėktuvo trapo. Labas vakaras, Tiesioginės demokratijos meka!

Ranką prie širdies pridėjęs galiu pasakyti, jog iki tol jeigu ir turėjau kažkokių asocijacijų susijusių su Atėnais, tai tik apie Akropolio šventyklas, kurių išorinė kondicija šiuo metu labiau primena Zolitūdės Maxima 2013m. lapkričio 23d. rytą, o ne prekybos centrus valdomus Vilniaus Prekybos. Dar buvau girdėjęs apie delikačią situaciją su Aleksandro Didžiojo seksualine orientacija ir jo anaiptol nekraugeriškus nuotykius su žemaūgiu draugu-eunuchu Bagaos iš Persijos. Dar buvau skaitęs nemažai literatūros Graikų mitologijos tematika, žinojau ir pačius populiariausius filosofus, mąstytojus kilusius iš Atėnų ir pan. Žodžiu, visgi, kai gerai pagalvoji, nemažai aš apie tuos Senovės Atėnus ir visą Antikinę Graikiją žinojau. O vat šiuolaikinė šios šalies ir miesto kasdienybė man buvo mįslė, kurią šios kelionės metu bent iš dalies ir įminiau.

Keturios nakvynės Atėnų priemiestyje (iki pagrindinių miesto objektų su metro — 20min.), 13 aukšte su neįtikėtina miesto panorama mums kainavo 95 eur. God Save the Airbnb! Interneto ryšys, tiesa sakant, buvo toks pat, kokį aš jį įsivaizduoju esant Kambodžos džiunglėse, tačiau apsimečiau, jog bėgu ne nuo tragiško pseudo pavasario Lietuvoje, o nuo technologinės priklausomybės ir… keikdamasis įsijungiau tarptinklinį (roaming) interneto ryšį.

Atsiveriantis vaizdas iš mūsų išsinuomoto buto Atėnuose. Skųstis nebuvo kuo.

Susisiekimas viešuoju transportu Atėnuose yra labai patogus ir pigus. 5 dienų nuolatinis bilietas visoms viešojo transporto susisiekimo priemonėms (metro, autobusai, tramvajai) kainuoja 9 eur. Mėnesinis bilietas — 30 eur. Vertas paminėjimo faktas, jog norint pasinaudoti metro nuo ir iki tarptautinio oro uosto turi pirkti atskirą bilietą, kurio kaina 10 eur į vieną pusę (perkant kelionę pirmyn/atgal — 18 eur). Kaskart keliaudami miesto transportu jame sutikdavome įkyruolių, kurie bandydavo parduoti tušinukus, kalbėdavo maldas ir siūlydavo nuodėmių išrišimą už pinigus. Kiti gi — grodavo, dainuodavo ir vėliau bandydavo apeliuoti į sąžinę keleiviams. Pinigų nedavėm niekam — pasigedome tikrų talentų.

Oras Atėnuose pasitaikė nuostabus (keliavom balandžio 2–6d.). Savo padarė ir faktas, jog Lietuvą palikom žliaugiant lietui ir temperatūrai esant vos penkiomis padalomis aukščiau nulio, o Atėnuose pasitikę +23 vertė raudoti iš laimės ir keliaklūpščiauti aplink devynių mūzų kalną. Aišku, vietiniai net ir esant tokiai temperatūrai vilkėjo žieminėmis striukėmis, o moterys — kailinius (matėm ir tokį reginį), bet kas mes tokie, jog teistumėm. ĮSPĖJIMAS. Jeigu nesate karštį dievinantis ekstremalas (vasara čia, atvirose ir labiausiai turistus viliojančiose vietose, temperatūra gali siekti ir +45), kelionę į Atėnus rinkitės pavasarį, arba ankstyvą rudenį. Aš esu vienas iš tų žmonių, kurie apie gražų rudą įdegį žino tik iš pasakojimų, todėl man užteko ir pavasarinės Atėnų saulės, jog mano odos pigmento melonocitai duotų apie save žinoti — įgavau skoningą avietinį atspalvį. Po dviejų dienų — oda pradėjo luptis. Klasika.

Apie vietas, kurias privalu aplankyti kažko labai naujo nepasakysiu: Akropolio šventyklos, Areios Pagos, Lycabettus kalva (sutemus, geriant vyną, valgant braškes ir stebint naktinį, bet nepailstamai pulsuojantį Graikijos metropolį — malonumas padvigubėja), Romos ir senovės Agoros, Akropolio muziejus, Dzeuso šventykla ir taip toliau. Muziejai užsidaro 15val. Taip, trečią valandą dienos. Graikų darbas nepuošia ir tai metai iš metų atsispindi visuose šios šalies finansiniuose rodikliuose. Beje, visiems Europos Sąjungos šalių studentams, tame tarpe ir Lietuvos (į kairę, į dešinę mosavau saviškiu studento pažymėjimu) įėjimas į visus miesto muziejus bei lankomiausias vietas — NEMOKAMAS.

Atėnai naktinėje perspektyvoje (Lycabettus)

Kalbant apie barus — 360o Cocktail Bar ir A for Athens yra trendinės vietos pačiame miesto centre su puikiais apžvalginiais panoraminiais vaizdais. Aplankėm — rekomenduoju. Kelionės metu maitinomės souvlaki (dar kitaip — gyros, graikiškas kebabas), kalamaki (mėsos iešmeliai ale šašlykai), graikišku jogurtu (tradicinis variantas su medumi ir graikiniais riešutais) o aptikęs užeigą “Not Just Falafel” — valgiau skaniausius falafelius savo gyvenime. Į išsamesnę detalizaciją nesileisiu, bet pasakysiu, jog pavalgyti galima ir skaniai, ir tikrai nebrangiai.

“Atėnai — baisiausias, labiausiai nustekentas, bet tuo pačiu linksmiausias miestas visoje Europos Sąjungoje”, šiuo sakiniu mus pasitiko jau 11 metų Atėnuose gyvenanti Dovilė, mano draugė iš Lietuvos. O pats prabuvęs jame keturias dienas galiu pasakyti, jog žinant šiandieninę ekonominę situaciją Graikijoje, nedarbą, skolas ir kitas juos užgriuvusias negandas — žmonės neįtikėtinai malonūs ir pozityvūs. Miestas turi didingą istoriją ir tie Antikinės Graikijos pėdsakai niekur nedingo, neišbluko ir yra vis dar ranka pasiekimi. Jų galima įkvėpti, juos pajusti tereikia tik truputėlio fantazijos ir žiūrėk jau nusikeli kažkur ten, 500 metų prieš Kristų ant Pnyx kalvos, kur klausaisi oratoriaus Periklio rėžiamos uždegančios kalbos.

Ir ne, Atėnai nėra baisiausias miestas Europoje :) Apsilankykite ir įsitikinkite patys!

Show your support

Clapping shows how much you appreciated Stepių vilkas’s story.