Koks koncertas yra idealus?

Važiuodamas visas užburtas iš Feist koncerto post-racionalizavau, kodėl buvo taip gera:
LŪKESČIAI vs NETIKĖTUMAS
Eiti į koncertą ir tikėtis, kad reikės kentėti — kvaila savižalos priemonė, bet jei perdegi su viltimis, kad tave išsprogdins į dangų, nusivylimas garantuotas. Feist man buvo pagirta, tikėjausi, kad bus labai gerai, bet kad tai bus vienas geriausių LT matytų koncertų — tikrai nei.
MUZIKOS ŽINOJIMAS
Sunku būti parklupdytam, kai visiškai nepažįsti atlikėjo. Visi mano mėgstamiausieji live’ai nutiko gerai pažįstant grupes, nors nebūtinai iki panagių. Feist pulsą sekiau pradžioje abejingai, o po “Feel It All” jau kur kas dėmesingiau.
HITŲ vs NEHITŲ SANTYKIS
Šlageriai koncuose būtini, bet kuo atlikėjas aktualesnis, tuo drąsiau nauji gabalai turi išsikovoti vietos. Feist skėlė bent šešis-septynis iš paskutinio. Be to, ji meistriškai išsisuko iš “1,2,3,4” pageidavimų koncerto, paversdama jį balade (nes pasak jos, po dešimties metų šitą dainą ji girdi kitaip).
KITAIP NEI ALBUME
Atlikimas “kaip albume” kvepia besieliškumu ir nepalieka vietos nuostabai, naujam dainų išgirdimui. Pamenu kaip žiovolys atakavo, kai AIR užgrojo savo iki takto tikslius albumų klonus. Atlikta profiškai, bet širdis pakeliui pamesta. Feist lyg įmantri iliuzionistė daugelį savo kūrinių perdėliojo į kitas lentynas, nepamesdama jų stuburo.
CHARIZMA/STAGE PRESENCE
Molis scenoje — molis ausyse. Stage presence gali būti ir Liamo Galagherio banditinė poza, bet ji turi transliuotis. Feist judėjo, šnekėjo, grojo taip, kad klaidžioti akimis kitur atrodė vagystė, o kuklūs scenos papuošimai netrukdė jos matyti. Nereikėjo nei ekranų, nei retinas deginančių strobų.
DRAMATURGIJA
Ne, tu neatsistoji scenoje ir tiesiog nesugroji gabalų, kuriuos turi. Tu, jei esi asas kaip Feist, padėlioji viską, kad būtų ir judesio, ir žiebtuvėlių, ir hitų tarp nehitų, ir dramatizuoji pabaigą taip, kad jei būtų galimybė pirkti bilietą į kitą jos koncertą Trakų pily nors ir po dienos, pirktum iškart.
IMPROVIZACIJA
Aiškiai suprantu, kad kai atlikėjas kreipiasi į susirinkusiuosius, jis tai daro keliasdešimt kartų per turą ir dažnai malonybės ar istorijos skamba lyg atspausdintos 3D printeriu. Feist, nepaisant klišinio “kaip pasakyti “ačiū” lietuviškai?”, atrodė, kad čia pat vietoje kuria ką šnekėti, reaguoja į kontekstą.
KALBA
Kai atlikėjas kalba ji/s iš dievo nusileidžia iki žmogaus. Dalis atlikėjų kalba savo nenaudai, gaila, kad jie to apie save nežino. Feist kalba taip, kad verta būtų vien jos stand-upe apsilankyti. Nenuostabu, kai jos genge yra Peaches ir Gonzalez.
VERSATILUMAS
Retas koncertas gali būti šiurpulingas, jei atlikėjas groja vieną ir tą pačią dainą skirtingais pavadinimais. Aš buvau nustebęs, kokio įvairumo Feist atlikimas — nuo balso/garso efektų, iki pilno roko, iki saldžių sapnų. O juk kažkada (“Mushaboom” laikais) jai grėsė amžina rezidencija restoraninės muzikos skaistykloje. Pvz skambant “Century” savo prastą paskutinį albumą apsikabinę verkė The Kills.
BALSAS
Sunku neelektroninės muzikos koncerte be balso, jis neprivalo būti stiprus, ar amplitudiškas, daug dalykų galima pridengti kitais muzikantais, bet dievedieve kokio minkšto malonumo yra Feist vokalas. Netrukdė ir atviras dangus, ir net itin darbingi uodai nesigirdėjo.
VIETA
Galiausiai, tai, kur muzika skamba (ir čia jau yra virš atlikėjo sugebėjimų), irgi lemia malonumą. Trakų pilies kiemas gal ne idealus, bet pasikabinęs pilną mėnulio blyną buvo ypatingu fonu Feist. Nesusilaikė — sako, kad čia geriausia vieta pasaulyje, kur skambės “Century”.
Tokios tos sudedamosios, kurias pieštuku apvedžiojęs, ar suformulinęs vis tiek gali negauti gero koncerto. Nežinau, kaip Feist tai pavyko, bet po jos live’o, esu kur kas smarkesnis fanas nei buvau prieš tai. Gailiuosi, kad nepriverčiau ją išgirsti dar bent 50 savo fbdraugų.
- — -
Ačiū Valdas Petreikis už drąsą ją atvežti.
