Susitikime seksui ir statuso atnaujinimui

© Matthew Grabelsky

(Publikuota “Verslo klasėje”, 2014 07–08)

Aš nežinau kaip tiksliai išversti “hook up”, net patys anglakalbiai išsisukinėja, sakydami, kad priklausomai nuo sakytojo, situacijos ar net amžiaus tai gali reikšti kelis dalykus. “Susikabinimas”, “susimetimas”, “sugulimas”, “susimatymas”, jei verstume beveik pažodžiui. Bet viena artimiausių reikšmių yra susitikimas neįpareigojančiam seksui. Ir apie šitą “hook up” atspalvį rašomos knygos, polemizuojama ir daromos skambios mokslinės išvados. Šiandien tai yra didelė tema.

Internetiniai “hook up” įpročiai keičia požiūrį į seksą ir santykius, faktas, tačiau, kaip ir su viskuo, kas nauja, dažnai išvados lenkia patyrimą. Kelių knygų autorė Donna Freitas šioje vietoje yra kategoriška: tai yra sekso pabaiga. Bent jau taip dėmesį kaustančiai pavadinta jos knyga, lydima paantraštės “Kaip “hook up” kultūra formuoja nelaimingų, seksualiai nepatenkintų ir pasimetusių dėl intymumo žmonių kartą”.

Freitas praleido nemažai laiko tirdama ir apklausinėdama studentus, kaip jie jaučiasi, ko tikisi ir kiek yra susitaikę su spaudimu būtų seksualiai indiferentiškais, neįsipareigoti ir nesiseilėti dėl santykių. Ji rašo apie tai, kad pasimatymai yra keičiami “hook-up’ais”, kurie sąmoningai nuemocinami, nevėkšli ir lėta romantinė dalis pastumiama šalin — susitinkama tiesiog dulkintis. Ir jos manymu tai nėra blogai, žmonės laisvi ir daro ką nori, be to, tai yra išlaisvinantis patyrimas iš puritoniško auklėjimo nagų. O kur dar moters lygialytybė ir savo kūno susigrąžinimas.

Bėda visa ne sekse. Bėda, kad tai sukuria naują socialinės sėkmės matą — kuo daugiau “hook-up’ini”, tuo kietesnis esi. Kiekis yra vertybė ir jauniems žmonėms, dažnas kurių tiesiog nori pritapti, tai tampa higieniniu faktoriumi, prilygstančiu naujausio telefono modelio turėjimui. Ir štai čia prasideda rimtoji dalis.

Pornografijos galimybėmis kunkuliuojantis internetas (93 proc. vaikinų iki 18 metų sako, kad yra žiūrėję porno; nežinau, kodėl likusieji 7 neprisipažįsta) atima bet kokią galimybę bent ko nors nežinoti, tiksliau, nebūti visko mačius dar prieš viską patiriant. Nereikia būti feministu, kad pritartum teiginiui, jog didžiuma porno tenkina vyrus ir jų vaizduotes. Ir tai sukuria nemenką lūkesčių įtampą — vizualiai išprusę eržilai porno filmus ar porno gif’us nori deekranizuoti, išbandyti iš tikrųjų. Apie tai savo stebinančioje ir išplėstinėje studijoje “Draugai be privalumų” žurnale “Vanity Fair” rašo Nancy Jo Sales. Ji kalbina merginas ir bando suprasti viso to poveikį joms. Paaugliams čia bus mažai kas naujo, gal tiek, kad yra tą patį išgyvenančių ir jų labai daug. Bet net labai ciniškoms ir visko mačiusioms kitoms kartoms akys apsivers ne kartą. Tai tikrai vyksta, mamytės ir tėveliai. Ir nieko jūs nepadarysite.

Porninspiruoti bernai merginų prašo to, ką išdarinėja Sasha Grey. Jiems “oralinis yra naujas bučiavimasis”, pasakoja viena iš respondenčių. Lygtis gan paprasta — paaugliai apie seksą galvoja tankiai, prie to pridėkite socialinių tinklų galimybes pūstalūpizmams “Instagrame”, gražių draugų kiekybę “Facebooke”, pseudo asmeninius striptizus “Snapchate”, išvaizdos diktatūrą “Tinderyje”, seksą per “Skype” ir galiausiai tai, kad paauglys praleidžia 11 valandų per dieną žiūrėdamas į ekraną ir mes galime pradėti įsivaizduoti kaip keičiasi santykis į seksą ar intymumą apskritai. Nėra svajonių ir nusivylimų. Yra “hook-up’ai” ir pasigyrimai. Ir didelė tuštuma, nes dabar visi taip daro, o ar man tai patinka niekas neklausia. Taip reikia, tokia norma, užsičiaupk, eik gultis ir eik girtis.

Nesubalansuotas visko prieinamumas neišvengiamai aptirpina jusles, tai galioja tiek technologijoms, tiek mūsų apetitui, tiek seksui. Sekundei grįžkime prie kylančio “hook-up’ų” karaliaus “Tinderio” (lietuvinamas jis skamba kaip koks žaislas). Tau rodo netoli tavęs esančių partneriškų galimybių nuotrauką ir tu spaudi “patinka” arba “nepatinka”. Jei sutampa tavo ir jos spaudimai, gaunate pokalbių langą dovanų. Susitarkite kur. Jei ne — kitas. Tai yra pasimatymų įrankis 21 amžiaus sprinteriams. Svarbu atrodymas, visa kita (pvz., pezelionės apie pomėgius ir svajones) — nevykėliams. Seksas tampa lyg apsikeitimas prekėmis, keitimąsis užsakymo formomis, darželiniokiškais “parodyk man, aš parodysiu tau” mainais su kiek liūdnesnėmis pasėkmėmis.

Atrodytų niekieno reikalas, kas ir kaip jungiasi, susikimba ir dalinasi kūnais ir tai tiesa, tačiau kai nepasitenkinimo simptomai ataidi daugelyje, kai tai įgyja epidemiškų bruožų, tai tampa vieša tema ir diskusija apie to įtaką viskam aplink. Daugiau nėra kokybiškiau. Daugiau net nebūtinai yra laisviau. Ir čia nemažai rimbo kirčių kliuvo visiškai priešingus dalykus teigiančiam Hanna Rosin straipsniui “Berniukai pašonėje”, aprašančiame “hook-up’ų” kultūros nugalėtoją — merginą. Rosin teigia, kad apskritai visi jaunieji sekso patiria net gi mažiau nei anksčiau. Autorės bėda, kad ji užsimerkia prieš nepaneigiamą viso to foną: socialinių tinklų spaudimą atrodyti sėkmingu. Ne tai, ko nori ir kas patinka, o tai kas vertinama kitų — šiuo metu tai yra seksualinių pasiekimų kiekis. Jis niekaip nesusijęs su moters triumfu kovoje su vyrais. Ir su absoliučia abiejų lyčių teise mėgautis seksu į valias.

Atsitiktinio, abejingo sekso pavertimas valiuta traumuoja būtent dėl atnaujinto socialinio kontrakto iškelto tikslo pasirodyti vardan pasirodymo. Riebios statistikos kultas nemoko geresnio sekso, ji provokuoja dažnį ir atriboja tuos, kuriems pakankamo dažnio pasiekti nepavyksta. “Tai tik seksas”, prieš veidrodį nusiteikinėja savo raumenį tempiantis povas, bet tai retai yra tik seksas, taip jau mes sukonstruoti. Ir emocinė sublimacija baigiasi pasimetimu ir sutrikimu, psichologais ar dar geriau — amerikonų ir kitų pamėgtais saldainiais — antidepresentais. Intymumas yra svarbus buvimo poroje, tegul ir vienai nakčiai, dalis. Tu tai darai, nes to nori, bet ne todėl, kad to nori kiti.

Tokių dalykų sprendimas niekada nebus akimirksninis ir juolab ne draudiminis (visi žinome, kaip dvigubinami standartai su alkoholio ir pronografijos draudimu arabų šalyse). Greičiausiai, tiesa yra kažkur tarp viešos diskusijos ir įtampos mažinimo. “Dove” prieš dešimt metų pradėjo kampanijas su tikromis, nefotošopintomis moterimis. Žinant jų milijardinę media galią — tai svarbus, tegul ir mikroskopinis (bei muilą parduodantis) žingsnis į mažiau iškreiptos realybės atspindėjimą. Tokių pačių iniciatyvų reikia ir iškreiptam sekso santykiavimui su socialinėmis medijomis apnuoginti.

O kol kas geriausiai situacijos neišnarpliojamumą apibendrina toks pokalbis iš “Draugų be privalumų”: “Socialinė medija griauna mūsų gyvenimus”, skundžiasi paauglė X. “Tai ko naudojatės ja?”, klausia žurnalistė. “Nes be jos mes išvis tų gyvenimų neturėtume”.