Europos energetinė transformacija

Artėja pasaulio lyderių susitikimas dėl klimato kaitos, GOP21, kuris vyks Paryžiuje, lapkričio 30 d. Nepaisant problemų dėl teroristinių išpuolių bei šlubuojančios ekonomikos, visos pasaulio viršūnės susitiks ir sieks susitarti dėl vieningos klimato kaitos politikos.

Šiltnamio efektas pasaulyje

Mokslininkai skambina pavojaus varpais. Klimato kaitos padariniai jau matomi Europoje ir visame pasaulyje: didėja temperatūra, keičiasi kritulių kiekis, tirpsta ledynai įtakodami jūros lygio kylimą ir vis dažnėja potvyniai, sausros, žemės drebėjimai.

Šiandieniniam klimatui vis didesnį poveikį daro žmonės, kurie degina iškastinį kurą, kerta atogrąžų miškus bei užsiima gyvulininkyste. Šie faktoriai išskiria didžiausią dujų kiekį, kurie kuria šiltnamio efektą. Mokslininkai mano, kad pasaulyje vidutinė atmosferos temperatūra negali viršyti 2 °C ribos, nes kitu atveju ženkliai išauga pavojus dėl katastrofiškų aplinkos pokyčių visame pasaulyje.

GOP21 susitikimo metu Europa bus viena iš tų, kuri sieks tapti pavyzdžiu kitoms pasaulio valstybėms, dėl švarių technologijų paklausos skatinimo, kuri leidžia modernizuoti Europos ekonomiką bei skatinti ekologišką ekonomikos augimą ir kurti ekologiškas darbo vietas. Tai padėtų ženkliai sumažinti iškastinio kuro vartojimą pramonėje ir aktyviai kovotų siekiant neviršyti 2 °C ribos.

Energetikos sąjungos ir klimato kaitos politika

Europos Sąjunga yra trečia energijos tiekėja ir didžiausia energijos importuotoja pasaulyje. ES energetinis importas sudaro net 53% ir tai kainuoja 400 mln. Eur. per metus. Be to, Europos Sąjunga priklausoma nuo iškastinio kuro — dujų ir naftos produktų. Net 94% transporto priklauso nuo naftos produktų, kurių 90% importuojama. Pagal pateiktus Eurostat duomenis, Europos Sąjungoje pramonė vidutiniškai moka ženkliai daugiau už elektros kilovatvalandę nei JAV, Rusija, Indija, Kinija. Pramonei tai labai didelis iššūkis, nes įtakoja nekonkurencingumą pasaulio rinkoje.

Matant tokius rodiklius, Europos Sąjunga siekia bendros energetinės sąjungos, didina energetinį saugumą ir kovoja su klimato kaitos problemomis. Išnaudojant atsinaujinančius energijos išteklius, kurių kaina tapo konkurencinga ir gali konkuruoti su iškastiniu kuru, siekiama pasiekti numatytus tikslus — jau 2020 metais 20% energijos sieks gauti vien iš atsinaujinančiųjų energetikos išteklių. Taip pat, bandoma pasiekti 10% elektros energijos sujungimo lygį ir sumažinti CO2 kiekį iki 2020 metų 20%, o iki 2030 metų net 40%. Matant naftos bei dujų kainų nestabilumą ir priklausomybę nuo vieno tiekėjo, bendrija savo tiksluose išskiria ir Europos valstybių narių dujų rinkos sujungimą, t.y. skatins valstybes narias investuoti į suskystintų natūralių dujų terminalų infrastruktūrą bei dujotiekių sujungimą.

Europos komisijos duomenimis, atsinaujinantys energijos ištekliai susiję ir su augančiu ekologiškų technologijų sektoriumi, kuriame tikimąsi, jog 2020 metais dirbs daugiau nei 4 milojonai žmonių.

Energetinė situacija Lietuvoje

Nuo 2013 metų buvo patvirtintas pirmasis bendro intereso projektų sąrašas, kuris padeda pasiekti Europos energetikos ir klimato politikos tikslus. Lietuvoje pradėti įgyvendinti “NordBalt”, “LitPol” elektros jungčių projektai, kurie startuos jau šių metų pabaigoje. Po šių projektų įgyvendinimo Lietuva galės prisijungti prie kontinentinės Europos tinklų.

Dujų sektoriuje Lietuva siekia užtikrinti alternatyvius dujų tiekimo būdus: Lenkijos bei Lietuvos dujotiekio sujungimu siekiama panaikinti energetinę izoliaciją, kuri buvo iki šiol ir Lietuvos bei Latvijos dujotiekio pajėgumo didinimas.

Pastačius dujotiekių jungtį tarp Lenkijos ir Lietuvos, dujotiekio tarp Lietuvos ir Latvijos pralaidumo padidinimas būtų reikalingas tam, kad būtų garantuotas pakankamai diversifikuotas dujų tiekimas Latvijai, Estijai bei, jeigu būtų pastatyta dujotiekių jungtis tarp Estijos ir Suomijos, ir Suomijai. Šis projektas suteiktų geresnes galimybes naudotis Latvijos Inčukalnio požemine dujų saugykla tiek Lietuvos, tiek ir Lenkijos dujų rinkos dalyviams. Taip pat, atvertų naują rinką SGD terminalui, kuris šiuo metu negali kvėpuoti.

Premjero A. Butkevičiaus teigimu, yra pateikta 16 projektų svarstymui, kurie galėtų sulaukti iš Europos strateginių investicijų fondo 315 mlrd. eurų. Tai yra dar vienas ryžtingas žingsnis siekiant didesnės Lietuvos energetinės nepriklausomybės.