Apie emailų subtilybes

Prieš kurį laiką rašiau kolegoms ofise trumpą laišką. Šiek tiek paredaguotą jo versiją nusprendžiau paskleisti ir plačiau. Nes gan dažnai tenka susidurti su šiuo reiškiniu ir dar dažniau — su jo padariniais… :)


Dar vienas pastebėjimas, kuris mane labai trikdo ir neduoda ramybės jau senokai.

Nedidelė smulkmena, kuri gali padėti labai pagerinti tarpusavio komunikaciją ir santykius, kartais — net išvengti bereikalingų konfliktų ar nuoskaudų.

Visi žinote, kad su žmonėmis, kurie sėdi aplink jus 10 metrų spinduliu, tikrai neverta bendrauti el.paštu. Viskas daug greičiau išsispręs gyvai.

Bet kartais reikia parašyti. Laišką, žinutę ar pan.

Visi taip pat žino, kad tekstu labai sunku perteikti emociją.

Todėl labai svarbu, kad rašydami kolegai ar klientui laišką, pagalvotumėt, kaip BLOGIAUSIAI galima perskaityti jūsų parašytą tekstą, ir ką galima padaryti, kad taip perskaityti nepavyktų.

Paprastas pavyzdys — ačiū. Toks nekaltas žodis, atrodo, neįmanoma neteisingai interpretuoti.

Bet pabandykit perskaityti šitą tekstą valdingu tonu:

“reikia šitą darbą pabaigti iki šešių. Ačiū.”

Jeigu pasistengėt sukaupti visą savo vidinę pyndą, tai nuskambėjo tikrai bitchy, taip?

O dabar pabandykit taip pat šlykščiai perskaityti šitą variantą:

“reikia šitą darbą pabaigti iki šešių.. Ačiū tau!!!”

Nebe taip lengva, tiesa?

Mes nežinom, kaip nusiteikęs mūsų laišką skaitys jo gavėjas. Nežinom, kokia jo nuotaika. Nežinom, kas jį šiandien jau sunervino ar nuliūdino. Todėl reikia pasistengti, kad dviprasmybėms ir interpretacijoms vietos būtų kuo mažiau.

Jeigu reikia pagalbos ar patarimo, nesat tikri, kaip čia pagerinti tą skaitmeninį laiškų toną — visada pasiruošęs padėti. Nes bandydamas atsakyti į jūsų klausimus dažniausiai pats išsiaiškinu ką nors naujo.

Ačiū!!!