Kodėl jis jums turėtų pakelti atlyginimą?

Kodėl jis jums turėtų pakelti atlyginimą?

Ir ar tikrai norite priklausyti tik nuo jo sugebėjimo įžvelgti auksą pelenuose?

“With great power comes great responsibility” — skambus posakis, kuris, mano galva, šiek tiek skiriasi nuo tikrovės ir siunčia ne visai teisingą žinutę. Tikslesnis jo variantas turėtų būti apsuktas — with great responsibility comes great power. Ir šis disonansas yra problema, kuri trukdo labai daugeliui darbuotojų gauti tai, ko nori, ir kilti karjeros laiptais.

Dažnai girdžiu apie norą uždirbti daugiau, gauti daugiau rimtesnių užduočių ar būti labiau vertinamam. Ir dar dažniau — apie mistinį “jie ir mes”, arba “jų” — darbdavių, verslininkų, viršininkų ar kitų keiksmažodžių ir “mūsų” — darbuotojų — susipriešinimą. Kurio esminis elementas — “jų” nenoras padėti “mums” dirbti geriau, dirbti produktyviau ar leisti “mums” daryti tai, ką mes sugebam geriausiai. Deja, labai dažnai tas noras dirbti geriau, produktyviau ar inovatyviau priklauso nuo vienos smulkmenos — kad “mes” tai darytume, “jiems” reikėtų įvykdyti kelias sąlygas, kurių populiariausios — pakelti atlyginimą, pakelti pareigose, duoti naujų, rimtesnių užduočių.

Ir čia norėčiau pasiūlyti vieną sprendimą. Kuris yra padėjęs ir man, ir tikrai daugeliui mano pažįstamų ir draugų. Kuris labai panašus į tai, ką siūlau daryti prekės ženklams, norintiems išlaikyti savo klientus ne tik siūlant mažesnę kainą. Kuris labai populiarus netgi visose didžiausiose pasaulio religijose. Šis sprendimas — prieš reikalaujant (great power)… pačiam duoti (great responsibility). Parodyti, ką gali. Parodyti, ką moki, parodyti, kuo gali būti išskirtinis arba naudingas. Neprašant už tai jokio atlygio iš anksto. Kitaip tariant — investuoti savo laiką ir pastangas tam, kad gauti aukštesnes pareigas, didesnį atlygį, pagarbą ar kitokią šios investicijos grąžą.

Taip, tikrai geras vadovas privalėtų pastebėti savo pavaldinių talentus ir juos skatinti — finansiškai ir visaip kitaip. Tačiau ar jūsų vadovas tikrai idealus? Ar jūs norite patikėti savo karjeros ateitį ir finansinę gerovę jo intuicijai ir įžvalgumui, ar vis dėlto geriau būtų jam aiškiai parodyti, kokių supergalių turite, ir palengvinti jo pareigą jas pastebėti?

Alternatyva šiam sprendimui — tiesiog būti, tyliai daryti minimalų “mums” priklausantį darbų kiekį, tyliai pykstant, kad “jie” nepastebi mūsų paslėpto potencialo ir neišnaudoja gabumų. Kaupiant “jiems” panieką, nervuojantis pirmadieniais ir laukiant penktos valandos ir penktadienių kaip išganymo. Kitaip tariant — vietoj savo investicijos, laukti, kol į mus investuos darbdavys. Ir niekinti jį už tai, kad nežino, kad jūs verti daug, daug daugiau.

Žinoma, yra ir kita pusė — kaip ir kiekviena investicija, ši taip pat gali ir neatsipirkti. Bet tokiu atveju, bent jau žinosit tikrąją situaciją — jūsų iniciatyva, pasiūlymai ir įgūdžiai šiai kompanijai nėra naudingi — ir galėsit priimti informuotą sprendimą. Vietoj to, kad tyliai lauktumėt savo žvaigždžių valandos ir nežinotumėt, ar ji neateina dėl to, kad čia jūsų įgūdžių tiesiog nereikia, ar dėl to, kad apie juos niekas paprasčiausiai nežino.