Meilė (darbui) iš pirmo žvilgsnio ir kitos nesąmonės

#lovemyjob #blessed #officelife #dreaming…

„Do what you love, and you’ll never have to work a day in your life“…

Pastaruoju metu girdžiu/matau šią frazę vis dažniau. Gali būti, kad senstu, arba mano tolerancija tokiam generalizuotam bullshit’ui mažėja dėl kažkokių kitų priežasčių. Bet nuoširdžiai manau, kad, neteisingai interpretavus (o dažniausiai šis posakis interpretuojamas ŽIAURIAI neteisingai) tai gali padaryti laaabai daug žalos.

Ar profesionalūs krepšininkai, didžiausios žvaigždės, mėgsta žaisti krepšinį? Ar Michelino restoranų šefai, kulinarinių knygų autoriai ir lenktyninių automobilių vairuotojos „myli savo darbą“? Labai tikėtina. Bet ar tikrai jiems „gyvenime nereikėjo dirbti“? Ar LeBronas Jamesas pataikė visus metimus? Ar Steve’o Wozniak’o išradimai buvo įdomūs visam pasauliui iškart, kai jis padėjo lituoklį?

Man atrodo, dažniausiai iš tingėjimo, bet turbūt kartais ir nuoširdžiai klystant, klaidingai interpretuojam lygybę „esi išskirtinis, profesionalas = mėgsti, ką darai“. Ji tikrai neveikia iš kito galo. Mėgsti ką darai tikrai nėra automatiškai lygu profesionalumui. Iki jo bus dar ohoho kiek daug kliūčių, sunkumų, traumų ir nusivylimų. Ir jeigu jį pasieksi, tai bus tikrai ne dėl to, kad jauteisi „labai šiltai ir mielai, nu taip fun“.

Būtent tokio jausmo paieškos, ir jo nebuvimas, kartais pastebiu, motyvuoja žmones nuspręsti, kad profesija X yra „ne jiems“, ne pašaukimas ir ne jų gyvenimo tikslas. Dažniausiai tokius sprendimus priima dvidešimt kelių metų jaunuoliai. Dažniausiai – po pirmų kelių nepasisekimų ar sunkesnių dienų, po kurių neišeina pasakyti, kad „OMG #lovemyjob #blessed”. Deja, bet momentinis pasitenkinimas nelygu pašaukimui, ir (šiuo atveju formulė teisinga) atvirkščiai. Jeigu viskas einasi super lengvai, greičiausiai tai reiškia ne kad radai savo pašaukimą, o kad tingi tobulėti.

Ir jeigu keiti darbą jau penktą kartą šiais metais, ir vienintelė to priežastis – kad „kažkaip nemiela pasidarė, šią savaitę labai sunku buvo, čia turbūt ne man“, tikimybė, kad rasi savo pašaukimą – labai didelė. Tik tas pašaukimas, greičiausiai – profesionaliai skųstis, kaip niekas tavęs nesupranta, nevertina tavo darbo ir talentų, ir nesukuria tau tinkamos darbo atmosferos. Tuo užsiimti daug pastangų tikrai neprireiks.