Jausmas dovanų

Smagiausia dovanoti jausmą

Artėja Kalėdos ir tai metas kai prisimenu, jog reikia dovanų. Ir jų reikia daug kam. Tada pradedu panikuoti, nes neturiu nei tiek laiko, nei pinigų, kad galėčiau supirkti dovanas visiems. O iš kur tas noras jas pirkti nežinau. Tiesiog kartais atrodo, jog taip yra priimta ir taip kiekvienais metais kovoju su savimi dėl dovanų pirkimo.

Perskaičius straipsnį apie taupumą pagalvojau, kaip čia sutaupius (deja taip, šitas yra dažnai svarbus klausimas — kitas klausimas būtų, kaip daugiau uždirbus) ir vistiek turėti dovanų.

Taip jau gavosi, kad man priminė apie laiškus, kuriuos rašiau 2004 / 2005, dar mokykloje. Aš galvojau, jog jų jau senai nėra, tačiau klydau. Mano laiškai skaitytojui sugrąžino labai aiškias detales apie tai, kas tuo metu buvo aktualu, gražu, vertinga ir jausminga. O su prisiminimais grįžo ir emocija. Sakė emocijų buvo visokių: nuo juoko iki ašarų, tačiau visos buvo pozityvios.

Labai gerai, jog turime limbinę dalį smegenyse, kuriose ir saugomos mūsų emocijos ir dar geriau, jog jos saugomos su prisiminimais, tad galime tas emocijas sau atgaminti prisimindami tai kas mums brangu. Tą labai gerai žino reklamščikai ir filmų bei muzikos gamintojai, kurie visokiais būdais bando atgaivinti prisiminimus ir kartu esančias emocijas vien tam, jog didintų pardavimus. Nieko blogo, jei žmogus žino iš kur ta emocija atsiranda, na, o jei nežino, tai savo gvenimą tiesiog praturtino džiaugsmą, meilę ir seksą žadančiu pirkiniu.

Kodėl pavadinimas yra ‘Jausmas dovanų’? Nes aš, pasirodo, galiu dovanoti jausmą. Tai nėra tai, kad įteikiu supakuotą jausmą ir jį galima įsidėti į širdį. Tai daugiau gal net galima pavadinti švelnia manipuliacija. Nors gal manipuliacija yra ir per skambus žodis.

Kaip aš suprantu jausmo dovanojimą? Visų pirmą tai yra tai, ką aš pats jaučiu. Tai yra mano jausmas. Tik tada, kai aš pats jaučiu šį jausmą, aš galiu jį padovanoti. Man labiausiai patinka dovanoti jausmus laiškų pavidalu. Tai pradėjau daryti prieš kelis metus ir dar tada juos vadinau ‘savirefeksiniais laiškais’. Viena vertus laiškai apie mane, bet tuo pačiu ir apie tą žmogų, kuriam rašau. Dabar laiškai daugiau apie mano jausmus susijusius su tuo žmogumi, rašau kažką jausdamas ir pasirašo kažkas. Vienas svarbiausių dalykų, kurį jau kartoju ir kartoju, tai pažeidžiamumas. Pasiskolinau iš Brene Brown jį ir dabar visada prisimenu, kai būna sunkiau. Tam, kad galėčiau atvirai ir nuoširdžiai išreikšti savo jausmus, turiu juos pripažinti ir būti drąsiu juos išsakyti kitam žmogui, o tai visada rizikinga, nes neaišku kaip kitas sureaguos. Tai ir yra pažeidžiamumas — rizika būti atstumtam už savo jausmus ar save.

Jaumus galiu dovanoti ir kitais būdais — pokalbiu, buvimu kartu renginyje, kine, spektaklyje, parodoje — visi šie būdai tinka jausmų dovanojimui. Tik turiu prisiminti, jog kalbėdamas aš leidžiu sau išsakyti savo jausmus nuoširdžiai ir atvirai. Tokiu atveju kiti žmonės sugeba savyje atpažinti jausmą, kuris kyla, kai jie girdi / jaučia mane.

Va taip ir dovanojasi tie jausmai.

One clap, two clap, three clap, forty?

By clapping more or less, you can signal to us which stories really stand out.