Komivojažierius (2016)

Iraniečių režisieriaus Asghar Farhadi sukurtas filmas, 2017 m. laimėjęs „Oskaro“ statulėlę geriausio užsienio filmo kategorijoje. Šis faktas rodo, kad kino juosta „Komivojažierius“ („Forushande“ (farsi), „The Salesman“ (angl.)) savaime verta dėmesio. Trumpai apie siužetą. Sutuoktiniai Emadas (Emad) (akt. Shahab Hosseini) ir Rana (akt. Taraneh Alidoosti) Etesami yra aktoriai, vaidinantys tame pačiame teatre. Jie, nebegalėdami gyventi savo bute dėl avarinės būklės, laikinai persikrausto į kito aktoriaus nuomojamą butą. Šis vengia kalbėti apie buvusią nuomininkę, kuri iki šiol nepasiėmė daiktų, likusių viename iš užrakintų kambarių. Emadas ir Rana įsikuria šiame bute, kuris po truputį tampa jaukiais, nors ir laikinais namais. Tačiau niekuo neišsiskiriančią dieną Rana, būdama viena bute ir manydama, kad grįžo vyras, įsileidžia nepažįstamą asmenį. Pastarasis seksualiai užpuola ją. Žmona dėl postresinės būsenos nenori prisiminti užpuolimo aplinkybių ir pranešti apie tai policijai. Jos vyras Emadas nusprendžia aiškintis, kas galėjo taip niekšingai pasielgti su mylimąja. Šia linkme ir tęsiasi pagrindinė siužeto linija.

Kaip žmonės sako, gyvenimo sunkumai ir išbandymai patikrina santuokos tvirtumą. Būtent Emado ir Ranos šeimą ištikusi nelaimė yra jų santykių išbandymas. Filme įtaigiai parodyta, kaip Emadas ne visada supranta žmonos būseną, jos emocinį jautrumą po patirto įvykio. Vyras iš pradžių deda pastangas morališkai paremti savo sutuoktinę, bet jis negali visą laiką kontroliuoti savo emocijų, kurios retkarčiais perauga į susierzinimą ir pasipiktinimą. Niekas neturi teisės kaltinti Emado tuo, nes jis tik žmogus. Akivaizdu, žmogus, nepakliuvęs į tą pačią sunkią situaciją, niekada šimtu procentų neįsijaus į kito žmogaus patiriamus išgyvenimus. Tinkamai atliepti į kito žmogaus jausmus yra menas, kurio reikia mokytis kiekvienam iš mūsų. Visgi, nepakankamas Emado emocinis jautrumas neleidžia Ranai stabiliai jaustis, tuo labiau kad jos vyras po truputį dėmesį sukoncentruoja į kitą dalyką — bandymą išsiaiškinti, kas begėdiškai pasielgė su žmona, atkeršyti ir taip parodyti savo meilę. Filme puikiai parodyta, kaip Emadas vis asmeniškiau priima jo žmonos skaudžią patirtį, neretai pamiršdamas jos pačios jausmus ir suteikdamas prioritetą savo egocentriškumui.

Irano režisierius A. Farhadi savo filme taip pat akcentuoja vyro ir moters statusą tiek Irano visuomenėje apskritai, tiek ir jų santuokoje. Abejojama vyro, kaip santuokos galvos, visažiniškumu ir neklystamumu. Emado ir Ranos santykių „trintis“ pasiekia apogėjų likus maždaug pusvalandžiui iki kino juostos pabaigos. Ar Emadas pasigailės Raną užpuolusio asmens, ar jis įsiklausys į žmonos prašymą būti atlaidžiam net ir jai pareiškus ultimatumą? Kas nugalės sutuoktinio vidinėje kovoje — gal patriarchalinis pradas ir iš jo kylantis nuožmumas, vyriškas kietumas, dėl kurių pavojingos emocijos tiesiog kunkuliuoja kaip ugnikalnis, prieš pradėdamas išsiveržti? O gal Emado emocinis jautrumas, į kurį bando prisišaukti artimiausio žmogaus balsas? Apsispręsti tenka pačiam Emadui ir sprendimo priėmimas nėra lengvas. Visų tų emocijų nebūtų galima taip stipriai patirti be spindinčios aktoriaus Sh. Hosseini vaidybos.

Vystantis pagrindinei siužeto linijai, paraleliai rodomos ir spektaklio, kuriame vaidina Emadas ir Rana, ištraukos pagal Arturo Millerio (Artur Miller) pjesę „Komivojažieriaus (prekybininko) mirtis“. Įstabiai atrodo spektaklio scenos, tiesiogiai, o kartais ir alegoriškai atspindinčios sutuoktinių tarpusavio ir jų santykius su kitais asmenimis. Nepamirštama atkreipti dėmesį taip pat į Irano valstybės politinio požiūrio specifiškumą kultūros srityje. Tragikomiškai atrodo, kad viena iš teatro aktorių, vaidindama pjesėje nuogą moterį, yra apsirengusi, o ryški suknelė nemažino tokio įspūdžio. Be to, pats pjesės pastatymas turi pereiti cenzūros filtrą, kad spektaklis galėtų būti rodomas masėms. Taigi saviraiškos laisvė kenčia priespaudą ir nežinia, kada Irane tai gali pasikeisti.

Išvada. Filmas patiko, ypač paskutinis jo pusvalandis. Manyčiau, kad kino juosta galėjo būti šiek tiek trumpesnė, o tai ją būtų padarę dar įspūdingesnę. Siūlytina tiems, kas nori per atstumą praskleisti Irano visuomenės šydą ir smalsiai susipažinti su ja.

Balai — 9.

P. S. Kaip žmogus pavirsta karve? Palaipsniui.