Namukas LA: Persikėlėme…
Praėjusį savaitgalį “Bitinų” šeimyna persikėlė į namuką. Valio!
Koks geras jausmas gerti kavą ryte savo kiemelyje, klausyti svirpliukų grojimo saulei nusileidus ir karščiui pasitraukus, grožėtis mėnulio pilnatim ir pasidžiaugti vasara…
Čia gražioji medalio pusė. O tikroji ir didesnė pusė tai yra juodas ir sunkus darbas. Dėžės, daiktai, nešiojimas, strėnų skaudėjimas, neatkrapštomas purvas po nagais. Atidėjau į šalį savo manikiūrus ir pedikiūrus — palaikysiu šią terapija tolimesniam etapui. Bet užtat koks proto švarumas! Visgi turiu pripažinti, kad sunkus darbas, lietimąsis prie žemės ir kūrimas savo erdvės savomis rankomis yra stipru. Smegeninė džiaugiasi. Jaučiu, kaip jungiasi naujos neuronų jungtis, nors kūnas vakare visiškai negyvas :-)
Pusė namuko išgriautom sienom laukia darbo, o kita pusė gyvenama. Rolandas kaip žiurkėnas kas vakarą vis partempia savo inventorių iš dirbtuvės — pačiam sunku patikėti, kad tiek užgyventa. Niekis — sunaudosim, tiek medieną, tiek metalą :-) Namukas pasiilgęs atsinaujinimo, tai greitai čia visas gėris susivalgys.
Kol remontuojame miegamąją namo dalį, tai Jonas miega “salone”, o mes su Rolandu atsivilkome savo miegamąjį ant ratų ir toliau sėkmingai juo naudojamės. Kai susitvarkysim namuką, jis pavirs miegamuoju svečiams :-)


Remonto šiukšles patys išvežame už miesto į “spec vietas”, taip sutaupydami lengvai apie $400 mokėdami papildomai darbininkams už darbą ir transportą. Daugiafunkcinis autobusiukas — idealus ir remontams, ir darbui, ir kelionėms :-)

O vakarais stengiamės pailsėti, pagrilinti ir pasidžiaugti sodu…




