Namukas LA: “Terapija”

Šįvakar po darbo užsibrėžiau išvalyti garažą. Jonas išgriovė sieną, o aš turėjau išvalyti sienos likučius, visokius pagalius ir liekanas, bei išvalyti garažą, kad galėtume jau pervežti kai kuriuos savo daiktus šį savaitgalį.

Rolandas iki vėlyvo vakaro darbavosi darbe, tai aš savarankiškai darbavausi viena su plaktuku rankose. Turiu pripažinti, kad buvau patenkinta savimi. Galiu išrauti vynis, sunešioti ir surušiuoti pagalius išmetimui, suskaldyti išlaužtą sieną į mažesnius gabaliukus tinkamus išmetimui — tereikia užsimauti pirštines, įsijungti gerą muzoną ir makšta 100 kartų geresnė, nei fitneso klube.

Pagalvojus, juk būtų galima pasikviesti darbininkus ir būtų galima viską greičiau sutvarkyti. Iš kitos pusės, ką galima pasidaryti patiems šiuo momentu, galima pasidaryti patiems :-) dar reikės darbininkų rankų ir dažymui, ir stogo tvarkymui, ir apšvietimo pravedimui, ir kondicionieriaus pakeitimui bei sodo tvarkymui. O šiuo metu ši mankšta kaip niekas kitas išvalo protą kuo puikiausiai nuo visų dramų darbe, sudelioja mintis dėl projektų ir suteikia geros vidinės energijos — tikra fizinė terapija.

Sutemus pasidarė šiek tiek nejauku. Susidegiau visas šviesas. Įdėmiai klausiausi kiekvieno garso lauke. Kas mane neramina? Atsisėdau sode, žiūrėjau į žvaigždes, mėnulį, klausiausi svirpliukų, praskrendančio lėktuvo, mąsčiau ir supratau, kad naujos erdvės nereikia bijoti. Į ją reikia įsiklausyti, pajausti, prisiliesti…Grįžau į garažą ir su pasitenkinimu išvilkau paskutinį šiukšlių maišą.

A single golf clap? Or a long standing ovation?

By clapping more or less, you can signal to us which stories really stand out.