ANZELMUTIS

Įžvalgų pažėrė Ghost Notes draugas, jo didenybė JO

Jau seniai buvau taip nustebęs. Pasirodo, viskas pas mus, Lietuvoje, šalia. Popsa ir visiška aukštoji kultūra. Tai štai kokia istorija…

Jūs turbūt žinote tokias dainas. Jos išgarsina grupę. Bet paskui patys muzikantai vengia jas groti gyvai. Nebeįtraukia į setlistus. Visaip nebešneka apie jas interviu. „Creep“. „I Ran“. „Shiny Happy People“. „Wonderwall“.

Turime tokių ir Lietuvoje, sąrašo viršūnėje — be abejo — „Anzelmutė“. Iš pradžių Biplan lyg ir buvo linksma — vietoj britpopo kažkoks „antras gyvenimas“.

Vėliau prieita prie to, kad „nepatiko, jog grupė yra tapatinama su ja“. Netgi Ramūnas Zilnys pateikė ją kaip charakteringą gyvai grojančios grupės „kramtomosios gumos“ pavyzdį. Visgi grupei ypatingais atvejais (pvz. viešint Denveryje) ją tekdavo prisiminti. Finale dainą išprievartavo Centro sąjunga su Čapliku priešaky.

Apskritai, tūkstantmečio lūžio ženklas Lietuvos muzikos pasaulyje — kažkokių netikėtų išpopuliarėjimų per paskutinės minutės iškreiptus “koverius” metas. Toks buvo „Folkshokas“, davęs pasauliui Sadūnus, Aleksandrą Makejevą gatvėse išgarsinusį hitą ir, be abejo, „Anzelmutę“. Kito tokio nuostabaus kratinio pavyzdys — „Euro.lt“.

Bet grįžkime prie „Anzelmutės“ autorystės, nes tai ne Biplan daina. Šios perversiškos dažnutės eilės apie tai, kaip „Palemone nužydėjo gėlės“ nurodo, kad autorius yra iš Kauno ar bent jau yra ten nemažai trynęsis. Ir iš tikrųjų, atsirado toks. Algis Skačkauskas. Jis netgi žinojo, pripažino, nesigėdijo.

Ir štai šiandien stovime Algio Skačkausko parodoje Nacionalinėje dailės galerijoje. Grupės „24“ narys, Šarūno Saukos, Vyganto Paukštės kartos ir lygio žmogus. Net keturios teminės „Nuotaka“, „Prie stalo“, „Orfėjas“ bei „Sutemos“ alėjos — įelektrintai užpildytos jo nepaprastai ekspresyvia kūryba. Ir tai ne viskas. Jei norit truputį mind bending‘o — alėjų tarpuose garsiakalbiai šnibžda tapytojo eiles. Jei ypatingai atsistoji, viena ausis girdi vienos, kita — kitos. Tyliai barška ir makabriškas skaidres keičiantis projektorius.

Nueikit būtinai pažiūrėti to truputį van gogiško, truputį šagališko, labai „Sąjūdžio laikų“ tapytojo Algio. Iki gruodžio 11-osios. Nes, sako, ta vieta jau ruošiama grupės „Anarchijos invazija“ gitaristo Ugniaus parodai.

One clap, two clap, three clap, forty?

By clapping more or less, you can signal to us which stories really stand out.