Autism: gyvai galėtume groti nors ir kas antrą dieną

Jeigu dar neturit naujausio postmetalinio Autism albumo, tai bent jau kažką apie jį tikrai turit būti girdėję. Tiesiai iš rūsio atėjusi grupė tėškė ant stalo tamsos kupiną ir dailiai sukaltą vinilą “Film Noir”, kuris turėtų praskint ketveriukei takus iki vasaros alternatyvos festivalių, koncertų kiek didesnėse erdvėse, o gal net ir iki pasivažinėjimo po svečias šalis.

Ghost Note nepraleido progos pasikalbėti apie reikalus su šitos grupės sumanytoju, trečiuoju stuburo slanksteliu ir kairiuoju inkstu Tomhetu Hobituku. Aha, būtent taip jis atrandamas internetuose.

Kodėl Autism? Žinau, kad banalus klausimas, bet žiauriai geras pavadinimas tamsiai grupei. Jis privalo turėt istoriją. Tai kokia ji?

Šitas klausimas turbūt mane persekios iki grabo lentos. Istorija nėra labai ypatinga. Kažkada, dar prieš pradėdamas teoriškai galvoti apie šitą postrokinį savo muzikinį projektą, buvau stipriai sulindęs į visokio plauko dokumentikas apie žmones, turinčius neįprastų sugebėjimų. Ir visus juos jungė viena ir ta pati gija — jie turėjo vienokios ar kitokios formos autizmo negalią. Derek Paravicini, Stephen Wiltshire, Daniel Tammet — čia tik keli žmonės, turintys negalią, tačiau savo gabumais sugebantys visiškai susukti protą. Galų gale tas pats Kim Peek, apie kurį buvo susuktas “Rain Man” filmas.

Turbūt tas nežinojimas, kas dedasi jų galvose, ir pastūmėjo mane tokiam pavadinimui. Aš juos kartais matau kaip šių dienų super herojus, apie kuriuos niekas nekalba. O nekalba turbūt todėl, kad autizmas yra nepatogus topicas. Ir aš nuo pat pradžių žinojau, kad dėl tokio pavadinimo replikų netrūks (nors visad maniau, kad toks pavadinimas nelabai sueis lietuviškai publikai, bet komentarų dėl to susilaukiu būtent iš užsienio). Bet gan greit susitaikiau su tuo, kad visi visad turės savo nuomones ir jas išsakinės. Dabar tiesiog bandau išmokti mintinai atsakymą, kurį galėčiau be gilesnių apmąstymų susakyti tam, kas klausia apie grupės pavadinimą, bet mintinai dar neišmokau, tai tau teko sąžiningas atsakymas :)

Pasakojai, kad esi muzikos savamokslis, kaip ir tikriausiai visa grupė. Kas sukėlė tiek užsispyrimo ir valios, kad nuspręstum ne tik šiaip akordus išmokt, bet ir grupę sukurt?

Manau, tas užsispyrimas ir valia buvo labai natūralus dalykas, kadangi be muzikos man mažai kas rūpėjo. Dar būdamas paauglys buvau tas tipinis awkward ilgų plaukų bičas, kuriam įdomiau sėdėti namie prie kompo ir geekinti apie muziką, nei varyti kažkur į balius su bendraamžiais. Ir dabar vis dar esu muzikos nerdukas, kuris turbūt greičiau išvardins su kokiom gitarom, stygom, ampais yra groję Led Zeppelin’ai ar Mastodonai, nei pasakys, kokie yra pasaulio stebuklai. Tai vat tas muzikos fanatizmas ir privedė prie to, kad išmokau groti, pradėjau įrašinėti, kažkada dar ir rašiau apie muziką. Bet juk visi kažką kuriantys, grojantys, rašantys ar piešiantys yra tiesiog savo srities nerdai :)

Ar yra buvę kitų grupių, kuriose grojai ar kurias bandei kurti? Jei taip, kodėl tai užsilenkė?

Oj, grupių tikrai yra buvę. Žodžiu buvo taip, kad nuo kokių 14 metų pradėjau klausyt black metalo. Viskas, kaip priklauso — Burzum, Darkthrone, Mayhem… Tada su gitara mokėjau suregzti kokius pusantro akordo, plius minus supratau, kaip veikia įrašų programos ir įkūriau one man black metal band pavadinimu Svartthron (būk geras, tik neklausk apie šitą pavadinimą).

Tada prasidėjo visokių albumų įrašinėjimai (tragiškai ten viskas buvo…), bet kažkokiu stebuklingu būdu pirmus du to tragiško suicidal depressive blacko albumus išleido leidybinė firma iš Graikijos. Tada man, kaip 14 metų pacanui iš mažo miestelio, tai buvo visiškas kosmosas. Po poros ar trijų metų tokio blekerizmo (truputį patobulėjau grojime bei įrašinėjime) įvyko deal’as su vienu rėksniu iš Australijos, kuris sutiko įkriokti ant mano muzikos (nes jau pradėjau gėdytis savo krykštavimų į mikrofoną).

Tada Šiaulių black metal fronto fuhrer’is Skabardas sutiko išleisti tą albumą po savo Inferna Profundus Records vėliava. O 2010 metais, kai jau berods studijavau pirmame kurse ir buvau apsigyvenęs Vilniuje, sukaliau kol kas paskutinį šio projekto albumą, šį kartą jau su gyvu būgnininku (Mantu iš Argharus), o vokalistu prikalbinom būti Levą (Tą patį Levą iš Pogrom, Pergalės, Andajos ir dar velniai žino kiek šimtų projektų).

Gyvai niekad negrojom, Svartthron kaip buvo studijinis projektas, taip ir liko. Iškepėm albumą pavadinimu “Kraujo Estetika” ir nuo 2010 metų aš nieko, kas būtų susiję su black metalu nebepadariau. Turbūt pradėjau tingėt ir tiek… Bet neslėpsiu, kad karts nuo karto būna minčių, kad reiktų vėl pabandyti, gal kas įdomaus išeitų. Sunku pasakyt, kas gali susisukti man galvoj ir gal netyčia, niekam nesakydamas įrašysiu dar vieną blacko albumą. Nors vargu.

Papasakok apie aplinką, kurioje augai ir kurioje formavosi tavo muzikinis skonis.

Visą savo vaikystę ir paauglystę augau nedideliame miestelyje — Ukmergėje. Niekuo neypatinga vieta. Kai formavosi mano muzikinis skonis, jau Rockmergės judėjimas buvo išvažiavęs į didmiestį, visokių neformalų irgi buvo vienetai… Bet turėjau dėdę metalistą. Stereotipiška, bet visiška tiesa. Jei gerai pamenu, tai pirmą mix-tape’ą iš jo gavau būdamas kokių 10 metų amžiaus. Ten buvo visokių Accept, Udo, Helloween gabalų. O kitoje kasetės pusėje — Zpoan Vtenz — Gimę Nugalėt. Tada man atrodė, kad Zpoan Vtenz yra METALAS ir čia yra super sunkus muzonas.

Tai vat, tas mano dėdė metalistas buvo šiek tiek aktyvus lietuviško metalo undergrounde, leido ziną, turėjo kažkokį mailorderį, o kadangi aš žiauriai daug laiko pas jį praleisdavau — visas tas undergroundo aktyvizmas visada buvo šalia manęs. Pamenu, dar būdamas visiškas pyplys, kokių 12 metų rašiau POPIERINĮ laišką kažkokiem heavy metalistams iš Graikijos, nes visas tas mano dėdės susirašinėjimas su grupėmis, kompaktų treidai atrodė žiauriai cool. Aš irgi taip norėjau. Tai galima sakyti, jog viskas prasidėjo nuo dėdės metalisto… :))

Ar šiuolaikinei muzikai reikia vokalo? O būgnininko? O bosisto?

Geras klausimas. Manau, kad ir taip, ir ne. Technologijos šiandien leidžia būti miegamojo one man bandu ir be jokių problemų leisti profesionaliai skambančius albumus. Dažnai tam, kuris klausosi vieno ar kito albumo namuose, automobilyje, ausinuke, yra visiškai neįdomu ar groja būgnai, ar yra bosistas, ar yra vokalistas… Jei tai skamba gerai ir sukelia tau kažkokius jausmus — koks skirtumas?

Bet jei kalbėti apie gyvą muziką ar koncertus — yra muzikos žanrų, kurie tiesiog privalo turėti pilnos sudėties vaizdą ant scenos. Aš niekad nesuprasdavau, kaip gali roko ar net metalo muzikos koncerte stovėti vienas bičas su laptopu, gitara ir bandyti perteikti kažkokią energiją. Marazmas kažkoks. Kita vertus, nors ir muziką galima kurti visiškai vienam (ką aš didesnę dalį savo muzikavimo ir dariau), tačiau kurti su gyvais žmonėmis yra visai kitas potyris.

Taip, tai yra sunkiau, daugiau nuomonių, ego burbulas tik didėja, visada reikia ieškoti kompromisų, bet rezultatas visada yra tikras. Jis skamba gyvai, kitų žmonių įdėjos nuspalvina muziką taip, kaip tu pats vienas niekada nesugalvotum.

O dėl vokalo — aš jį visada matau tik kaip papildomą instrumentą. Jei muzika yra pakankamai tiršta ir sudėtinga, vokalas gali būti didelė problema. Ir šiaip, man labai dažnai vokalai labiau gadina vaizdą, nei jam padeda. Aišku yra išimčių. Aš esu žiauriai didelis fanas Maynardo iš Tool’u, Julie Christmas iš Made out of Babies / Battle of Mice, Caro iš Oathbreaker, Colin’o iš Amenra, Sam Amidon’o, Theo Bleckmann’o, Mark Kozelek’o arba Andrew Mailloux iš Rishloo. Bet vokalo mūsų muzikoje aš kol kas visai neįsivaizduoju, todėl vietoj vokalisto naudojam įvairius samplus.

Ar sunkus yra kelias beveik nežinomai grupei iki vinilo? Papasakok, kokios kliūtys pasitaiko jame?

Techniškai, kelias iki vinilo yra visiškai paprastas. Surenki N pinigų, nusiunti savo įrašus į vinilo kepyklą ir po kelių mėnesių turi albumą plokštelėje. Mes juk ir esam visiškai nežinoma grupė kuri išsileido vinilą. Pasidarėm šventę pirmiausia sau (na gal labiau aš sau šventę pasidariau, nes vinilu išleisti albumą likusius saviškius teko įtikinėti), o kaip bus, taip bus. Kliūčių taip pat jei ir yra, tai nebent techninių. Vinilas gali prastai skambėti dėl neteisingo masteringo, gali transportavimo metu susilankstyti, vinilo vokai gali spaudos metu gautis ne tokie, kokie atrodė kompiutero ekrane… Visos kitos kliūtys — tai tiesiog vadybiniai reikalai, kurie visada yra neišvengiami, nesvarbu ar tu išleisi albumą vinilo pavidalu, CD ar Flopiku. Promocija, distributorių paieškos, turų organizacija — tai yra šimtą kartų sudėtingiau nei išleisti vinilą.

Kurį (kurią) iš lietuvių pop muzikos atlikėjų pasiimtum į negyvenamą salą ir kodėl?

Haha, šitas prajuokino :). Nežinau ką. Gal kažką, kas aukštenis už mane ir galėtų kažką paduoti nuo aukštai. Man, kaip hobitui, sunku su dalykais, kurie slepiami nuo manes viršutinėj spintelėj… Kas ten iš aukštesnių?

Ką su grupe planuojat vasarai, kiek ir kur norėsit paturuoti, ar jau yra kažkokios gairės?

Kur pakvies — ten pagrosim. Mum visiem keturiem ŽIAURIAI patinka groti gyvai. Turbūt, jei būtų galimybė, grotume kas antrą dieną visus metus iš eilės :) Jei rimtai — kol kas vasarai neturim jokių planų, tačiau gegužės gale bandom susiplanuoti savaitės turą po europą kartu su lietuvių / vokiečių šūgeiz-blekeriais NRCSSST. Dar ne visos datos yra patvirtintos, bet stengiamės. Sunku, tačiau žiauriai norim paturuoti. Tai būtų mums pirmas turas ir pirmas grojimas už Lietuvos ribų.

Ar Autism apskritai turi ateitį?

Aš labai tikiuosi, kad turi. Galų gale, AUTISM kaip koncertuojanti grupė egzistuoja tik porą metų (prieš tiek laiko mes pirmą kartą susirinkome visi repeticijoje), o pirmas koncertas įvyko tik prieš metus. Entuziazmo pas mus yra daug, ambicijų taip pat. Dar tik pora dienų praėjo po “Film Noir” išleidimo, o mes jau brainstorminam apie sekantį albumą, kas ten galėtų būti. Asmeniškai aš žiauriai norėčiau, kad šitai grupei pasisektų, kad užsienio leiblai ar festivaliai mumis domėtusi. Norim to paties, ko ir kiekviena grupė — groti, koncertuoti pilnose salėse arba gatvėje sutikti nepažįstamą žmogų su mūsų maike.

Eurovizija: taip, ne ar galbūt?

Ai, gal ne… Aš dar turiu savigarbos :)

Autism FB: https://www.facebook.com/autismprojectlt/?fref=ts

Autism Bandcamp: https://autism.bandcamp.com/

Show your support

Clapping shows how much you appreciated Ghost Note’s story.