“The xx” stebuklų šalyje

“The xx” atvyko į Vilnių ir sugrojo tikrai gerą koncertą. Jis turėjo palikti stiprius įspūdžius grupės fanams. Viskas buvo laiku, nuoširdžiai, taip, kaip ir galima tikėtis. Dabar tikrai mieliau rašyčiau apie tai, kaip buvo faina pamatyti mano praėjusių metų favoritą Jamie xx, išgirsti gan stipriai nuklausytus jų gabalus ar naująjį daug žadantį “On Hold”, bet…

Visuomet yra kelios į koncertus einančios žmonių rūšys: tikrieji fanai, pusiau fanai, madų besivaikantieji, netyčia bilietus gavusieji, akredituotieji… Būtent dėl šios priežasties visuomet ir atsiliepimai apie tam tikros grupės pasirodymą ir visą koncerto patirtį yra labai skirtingi.

“The xx” yra grupė — ambicija, kuriai buvo mestos jungtinės pajėgos ir “Loftas” dirbo kartu su “Live Nation”, kviesdami gerbėjus į “Compensa” koncertų salę. Jaučiu, kad buvo daug nerimo, ar šita kultinė, bet tuo pačiu metu ir nišinė grupė “patrauks” paskui save tūkstančius gerbėjų. Nerimas nepasiteisino, nes netrukus nutiko “sold-out”, bet panašu, kad į šitą terminą organizatoriai pasižiūrėjo gana lanksčiai.

Aš buvau akredituotasis, bet nepaisant to, turėjau progą pamatyti koncertą iš kuo įvairesnių kampų. Ta prasme, galėjau eiti tiesiai, bet atsistojau į eilę, kuri gerokai prieš koncerto pradžią išsidriekė iki greta stovinčių gyvenamųjų pastatų.

Negali sakyt, kad koncerto “Facebook” evente organizatoriai neperspėjo apie prognozuojamas spūstis. Tarsi ir perspėjo. Kita vertus, ir patys žmonės turi elgtis atsakingai, atvykti į renginį laiku. Deja, šį kartą buvo akivaizdu, kad net ir laiku, t.y. daugiau nei prieš valandą atvykusieji turėjo slinktis vėžliškoje eilėje, kurios judėjimas į priekį buvo pagrįstas niekam nesuprantamais dėsniais.

Tas iš pradžių malonus -5 šaltukas greitai pradėjo darytis nebe toks smagus. Eilė vos vos juda, aplink bamba susirūpinę užsieniečiai, nes jie nesupranta, kad lietuviškas giminių principas leidžia į vidų prasmukti su daugybe variacijų ir taip tik dar labiau užstabdo bendrą eilę. Kažkas kažką pažįsta prie durų, kažkas randa arčiau stovinčių draugų, “Facebook” pradeda plisti informacija, kad prie šone esančių durų eilė daug trumpesnė ir juda greičiau, prasideda kažkokie keisti aplinkkelių ieškojimai...

Kamon, organizatorių rūpestis turėtų būti kuo greičiau sukišti šituos žmones vidun. Negerai, kai tenka rinktis, ar nori būti toks, kaip visi, ir valandą laiko stipti lauke dėl neaiškių priežasčių, ar būti toks, kaip kiti, kažkuo geresni, kurie jau kala savo antrą cuba-libre, klausosi apšildančios atlikėjos ar vaišinasi dūmu teritorijoje, kuri sukurta… uždarant vieną iš įėjimų. Negerai, kai įėjimo greitis priklauso nuo to, ką pažįsti ir ką skaitei “Facebook”.

Užėjot į vidų, pridavėt striukę, nusivalėt snarglį. Ką veiksit toliau? Gal kokį gėrimuką? Deja, eilės prie baro čia tokios pačios, kaip ir lauke. Bent jau nešalta. Čia jau renginio vietos problemos, bet jiems kažką tikrai reikia daryti arba su aptarnavimu, arba su meniu įvairove, nes visi tie kokteiliukai užima baisiai daug laiko. Nieko čia nebus, reikia eit į vidų. Bet… Smagiausia vakaro dalis — įėjmas į vidų!

Trumpai tariant, labai labai norintys pamatyti “The xx”, tą ir padarė. Užėjo, prasibrovė, patūsino. Bet stebint šiek tiek iš šalies buvo akivaizdu, kad anksčiau ar vėliau dėl šito renginio pasipils gana pagrįsti skundai.

Žmonių buvo tiesiog per daug. Gerokai per daug. Atrodo, kad stebuklų šalies verslumo dvasia ir godumas, siekiant parduoti kuo daugiau bilietų, nugalėjo atsakomybės jausmą.

Bendravau su žmonėmis, kurie turi savo sėkmingai veikiančius barus — jie negalėjo patikėti, kad galima aptarnauti taip lėtai ir atsainiai. Kalbėjau su žmonėmis, kuriems tai buvo vienas esminių metų įvykių, jie užsisakinėjo auklę vaikams, planavosi ir… klausė koncerto tarpdury. Mačiau kelias iš salės išvedamas ir medikų gaivinamas merginas. Mačiau koncertui įpusėjus laukan sprunkančius žmones, kurie tiesiog keistai gūžčiojo pečiais ir traukė link perpildytų rūbinių…

O kaip pats koncertas? Labai geras. Ir todėl labai gaila, kad didelė auditorijos dalis, kaip ir aš, kalbės ne apie koncertą, bet apie visas tas kliūtis, kurios sutrukdė jį patirti 100 proc.

Like what you read? Give Ghost Note a round of applause.

From a quick cheer to a standing ovation, clap to show how much you enjoyed this story.