5 mitai apie startup’us


Paskutiniu metu Lietuvoje tiek daug kalbama apie startup’us, panašiai kaip JAV kokiais 2000 metais. Formuojamos įvairios nuomonės, stereotipai, mitai. O kartais tuo remiasi net miesto ar valstybės vizijos.

Mano nuomone, visuomenė yra mulkinama. Viešoje erdvėje startup’ai aukštinami dėl neaiškių pasiekimų ir nepamatuotos naudos valstybei. Tuo skuba pasinaudoti įvairios interesų grupės.

Šiuo įrašu noriu sugriauti mitus apie startup’us ir įvesti skaidrumo.


Visų pirma trumpai papasakosiu apie save.

Verslą, kartu su partneriu, pradėjome prieš 10 metų. Pirmus 3 metus tai buvo tiesiog tinklalapių dizaino ir programavimo agentūra ITEMA.

Sekančius 3 metus buvome tikras startup’as, atitinkantis Wikipedia apibrėžimą — ieškojome verslo modelio, kuris turėtų neribotą augimą. Taip atsirado naujienlaiškių kūrimo ir siuntimo paslaugos Mailer.lt ir MailerLite.com.

Paskutinius 4 metus nebevadiname savęs startup’u. Mūsų paslaugomis naudojasi virš 100.000 įmonių iš viso pasaulio, augimas siekia 100% per metus, komandoje dirba 18 žmonių.


O dabar grįžkime prie temos. Štai 5 mitai apie startup’us:

1. Startup’ams reikia ofisų ir technologijų parkų

Visų pirma, technologijų parkai — tai tie patys ofisai, tik geriau skamba. Technologijų parkų reikia statybininkams, vėliau pastatų administratoriams, bet tikrai ne startup’ams.

Startup’ams, ypač veiklos pradžioje, ofisas yra mažiausiai reikalingas dalykas. Ieškant verslo modelio, kuriant prototipą ir panašiai, kai dar nėra pajamų, nėra jokios prasmės leisti lėšas ofisui. Galima dirbti iš namų ar kavinių.

Vėliau, turint pajamų, galima tikrai lengvai susirasti ofisą. Vilniuje didžiulė ofisų patalpų pasiūla, ypač pradžiai, kai nereikia didelių plotų.

Tačiau Pasaulyje dabar tendencija yra darbas per atstumą (“remote”) iš ten kur tau patogu. Tokiose žymiose kompanijose kaip Automattic (Wordpress kūrėjai), Basecamp, Mozilla (Firefox kūrėjai) didžioji dalis darbuotojų dirba “remote”.

Mes, nors ir turime puikų ofisą, irgi skatiname darbą “remote”. Keletas komandos narių dirba iš Brazilijos, Tailando. Žiemai su visa komanda išvykstame į Balį. Lokacija nebėra svarbi, o ką jau kalbėti apie kažkokius pastatus…

2. Reikia surinkti visus startup’us į vieną vietą

Startup’ai vieni kitiems retai būna įdomūs. Visgi visi orientuojasi į skirtingas rinkas, klientus. Todėl visiškai nėra prasmės juos visus susodinti viename pastate.

Taip pat yra ir su konferencijomis — kam dalyvauti renginyje kur susirenka vien startup’ai, jeigu tavo klientai yra pavyzdžiui restoranai, sporto klubai, teisininkai ar dar kita auditorija.

3. Lietuvoje reikia “Silicio slėnio”

Nieko keisto, praktiškai kiekviena šalis turi tokią pačią viziją. Paskutinės dvi šalys kuriose lankiausi, Vengrija ir Kolumbija, labai toli viena nuo kitos, tačiau vizija ta pati — tapti antruoju Silicio slėniu. Ten irgi viskas prasideda nuo statybų…

Nemanau, kad pasauliui reikia antro Silicio slėnio. Taip pat, netikiu, kad tai galima dirbtinai sukurti. Verčiau, reikėtų nebijoti būti savimi ir turėti unikalią viziją.

4. Startup’ui būtinai reikia investuotojų

Galima pasakyti ir kitaip — investuotojams būtinai reikia startup’ų. Reikėtų suprasti, kad investuotojai, tai nėra kažkokie geradariai ar gelbėtojai. Tai yra lygiai toks pats verslas. Jie surenka pinigus iš įvairių šaltinių ir tada ieško įmonių, kur gali pigiai nusipirkti akcijų ir vėliau jas brangiai parduoti.

Imti investiciją yra daug rizikingesnis variantas nei vystyti verslą patiems. Investuotojai nori greitų rezultatų ir tai labai dažnai “sudegina” net geras verslo idėjas. Nes verslui reikia laiko atrasti kas veikia, o kas ne. Todėl nieko nestebina statistika, kad 9 iš 10 startup’ų gavusių investicijas užsidaro. Visi kalba ir rašo tik apie tą, kuriam sekasi. O kas nutinka su kitais 9?

5. Startupų konkursai

Niekada nelaimėjome jokio startup’ų konkurso. Nors tikrai bandėme — dalyvavome ir Lietuvoje, ir užsienyje. Kodėl tai darėme? Dabar tiksliai atsakyti negaliu. Tada darėme viską, ką “turi” daryti startup’as.

Įdomiausia tai, kad atsigręžiant į tuos konkursus kur dalyvavome ir pažiūrėjus kas laimėdavo — visi tie startup’ai jau uždaryti. Nė vienas netapo sėkmės istorija. Tuo tarpu mes, sėkmingai einame į priekį.

Dalyvavimas konkurse (dar kitaip pitch’inimas) reikalauja tikrai daug pasiruošimo ir pastangų. Tačiau tai neturi praktiškai jokios naudos verslui. Atvirkščiai, tokie konkursai tik trukdo, nes veltui švaistomos emocijos ir laikas. Gerai, kad anksti tai supratome, nes pažįstu keletą tokių “pitchinim’o čempionų”, kurie iki šios dienos gyvena nuo konkurso iki konkurso.


Ir pabaigai — nebūkit startup’u daugiau nei 3 metus, nes tai kenkia sveikatai.