VEIDAS — GROŽIO, PROTO IR VIDAUS ORGANŲ PAVELDĖTŲ SUTRIKIMŲ INFORMACIJOS ŠALTINIS

Kiekvieną dieną mūsų spaudos kioskų, degalinių, bibliotekų bei įvairių parduotuvių lentynose galime rasti respublikinės ar rajoninės reikšmės leidinius su ne vienu puslapiu straipsnių, skirtų odai. Spalvotose ir juodai baltose nuotraukose pateikiama akivaizdi informacija apie odos priežiū- rą, ligas ir įvairiausius būdus, kaip atsikratyti išaugų, apgamų ar dėmių. Malonu skaityti straipsnius, parašytus profesionalių medikų ar žurnalistų, ta- čiau didžioji dalis jų yra nevykęs plagiatas su neteisingomis išvadomis. Bet ne apie tai noriu rašyti šiame straipsnyje.

Daugelį šimtmečių veidas buvo įvardijamas kaip proto ar grožio kūno dalis. Reikia priminti, kad savoka „veidas“ apima ne tik skruostus, lūpas, kaktą ar nosį, bet ir skruostus užbaigiančias ausis. Pastarieji organai yra išskirtiniai, jie turi savo autonomiją ir pagal paskirtį, ir informacijos pateikimą. Vieną įdomiausių tyrimų prieš keliasdešimt metų atliko amerikiečių teisininkai. Jie Arkanzaso kalėjime surinko grupes nuteistųjų ir palygino jų ausų formas, atsižvelgdami į nusikaltimo pobūdį ir sunkumą. Vienas pagrindinių ir patikimų požymių buvo ausies spenelio forma ir „priaugimo“ laipsnis. Paaiškėjo, kad ausų su labiausiai priaugusiais speneliais savininkai yra patys nuožmiausi nusikaltėliai. Akivaizdus visuomenėje pavyzdys yra aktorių, vaidinančių nusikaltėlius, ausys. Beveik visų ausų speneliai yra mažiau ar daugiau tiesiog išaugę iš kaklo. Režisieriai, matyt, gerai išstudijuoja būsimus personažus.

Truputį nukrypome, bet kuo daugiau mokėsime pažinti labiausiai puošiamą ir kartu bjauriausią kūno vietą, tuo daugiau galėsime pasakyti apie sutiktąjį. Kiekvienas turi savo grožio sampratą. Retas gali pasakyti apie pašnekovą iš pirmo žvilgsnio be trumpo pokalbio. O žinovus, galinčius papasakoti apie jau esančias ir slepiamas ligas, vidaus organų veiklos funkcinius ar net organinius sutrikimus, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.

Pateikiu schemą, kurioje akivaizdžiai pateiktos vietos,įrodančios vidaus organų taškus pagal vadinamuosius (1 pav.).

P. S. prie paveikslo Nr. 1 1. V — šlapimo pūslės meridianas 2. VB — tulžies pūslės meridianas 3. GI — storojo žarnyno meridianas 4. E — skrandžio meridianas 5. IG — plonojo žarnyno meridianas 6. VC — priekinis vidurinis meridianas 7. VG — užpakalinis vidurinis meridianas

Klasikinėje schemoje meridianų yra 12 kiekvienoje pusėje ir du neporiniai: vienas priekinis vidurinis ir vienas užpakalinis vidurinis. Kaip matyti, didžioji dalis taškų teigia, kad vidaus organai savo sutrikimus „išdėsto“ veide. Nesunku spręsti, kokio organo sutrikimai kamuoja savininką ar informuoja besido mintį šia medicinos sritimi gydytoją. Daugelį metų stebint apgamus veide, galiu teigti, kad Lietuvoje dažniausiai vyrauja storosios žarnos (GI), skrandžio (E), šlapimo pūslės (V) ir tulžies pūslės (VB) organų sutrikimai.

Atskirai reikėtų paminėti pažastyse „įsikūrusius“ širdies meridianų pradinius taškus ©. Anksčiau atlikti stebėjimai leido pateikti labai įdomią išvadą, kad konsultuojant pacientus Alytuje, būtina atkreipti dėmesį į pa- žastyse esančius darinius. Šio miesto gyventojams, dažniau nei kitų šalies miestų, nustatomi širdies meridianų srityse esantys apgamai.

Dar vienas svarbus veiksnys yra tas, kad vaikams iki 12 metų pašalinus įgimtus ir giminėje besikartojančius tose pačiose vietose esančius apgamus, informacija apie to organo ligas „ištrinama“ 100 procentų. Po to informacijos mažinimas vyksta kas 12 metų po 50 procentų. Nuo 36 metų šalinant apgamus tik truputį pagerinama to organo funkcinė veikla, retais atvejais sulėtinamas išaugų ar opų didėjimas.

Apgamų vieta, grožį ar ligą simbolizuojantys požymiai yra paprastoji spalvotųjų darinių pusė.

Apie kitą dalį, įrodančią žiauriausios ligos — onkologijos — atsiradimą ir gyvenimą, norisi pakalbėti išsamiau. Sergamumas melanoma pastaraisiais metais auga nerimą keliančiu greičiu: JAV 1935 metais sirgo vienas iš 1500, šiandien šis skaičius padidėjo nuo iki 1 iš 135, o 2020-aisiais gali pasiekti ir 1 iš 90, o tokioje šalyje kaip Australija — net 1 iš 50. Europoje sergama kur kas rečiau, bet tyrimai Norvegijoje atskleidė, kad ir čia spartus klastingiausios onkologinės ligos gausėjimas — ne už kalnų. Visi ieško priežasčių, o kad jos glūdi mumyse, mažai kas kreipia dėmesį. Anksčiau manyta, kad kiekvienas vėžys turi savo priešvėžį. Melanoma yra labai savitas onkologinis reiškinys: ji gali vystytis metų metus, bet gali atsirasti ir ant švarios odos dėl tragiškos žinios ar net… sapno.

Ir vėl pavyzdžiu renkamės labiau pažeidžiamus ir daugiau patyrusius Žemės plotus — Australiją ir JAV. Prieš keletą metų įvykusiame JAV Nacionalinio sveikatos instituto posėdyje pasiūlyta šiek tiek kitaip vertinti pigmentinius darinius. Pagrindinis klausimas buvo vadinamojo displazinio apgamo pervadinimas į atipinį. Pagal amerikie- čių medicinos patirtį ir klinikinę diagnostiką, kiekvieno apgamo, kuriame stebimas spalvinis ir kraštų pokytis, aiškių ribų išnykimas, darinio asimetrija leidžia teigti, kad tai yra atipinis apgamas. Dar viena rekomendacija, kuri susiaurina paprasto apgamo virtimą atipiniu, yra ta, kad iš minėtų pokyčių pakaktų nustatyti du. Toks navikas jau yra onkologinis procesas, tampantis melanomos pirmtaku. Žinoma, gyvenimas kartais pateikia staigmenų: atipinis apgamas gali niekada nevirsti melanoma, tačiau taip gali atsitikti ir per akimirką.

Vis dėlto atipinis apgamas (2 pav.) patenka į visai neseniai sudarytą dešimtuką ir turi didžiausią galimybę virsti melanoma. Toliau pateiksiu dar šiek tiek žinių apie keletą rizikingiausių apgamų. Reikia atsiminti vieną svarbų niuansą — visi apgamai yra įgimti, tik ne visi pasirodo vos gimus. Vienos pigmentinės ląstelės, užsimezgusios embrioniniu periodu nerviniame nugaros vamzdelyje, spėja pasiekti odą iki gimimo, — tai greitieji apgamai. Yra ir kitos ląstelės, iš kurių besiformuojantys apgamai išryškėja po gimimo, tai vadinamieji vėluojantys apgamai. Pastariesiems didžiausią įtaką turi gyvenimo būdas, mityba ir nervinis tipas. Kiekvienas apgamas iki odos keliauja dviem odoje esančiais nerviniais kanalais ir po to išsidėto meridianų lygmenyje. Tai ateityje leidžia diagnozuoti daugybę paveldimų vidaus organų ligų, atnešdami ankstesnių kartų informaciją, atskleidžiančią, koks organas ir kokios ligos dažniau „svečiavosi“ šioje giminėje. Pagal savo praktinę patirtį ir morfologinius tyrimus pasistengsiu apgamus apibūdinti taip, kad būtų aiškiau, koks apgamas dažniau pasitaiko ir turi didžiausias galimybes virsti melanoma

  1. ATIPINIS APGAMAS (2 pav.) kliniškai vertinamas kaip melanomos pirmtakas. Jo virtimą me.lanoma gali išprovokuoti net bloga žinia.

2. MIŠRUS (SUDĖTINGAS) APGAMAS (3 pav.) — kasdienėje praktikoje dažniausiai pasitaikantis pigmentinis darinys, kuris lėtai, bet palaipsniui, vystosi į melanomą, surinkdamasvisus vadinamuosius ABCD požymius, t. y. asimetriją, kraštų pokyčius, spalvos intensyvumo niuansus, ribų išnykimą ir t. t. Šio apgamo tikimybė virsti melanoma skaičiuojama iki 80 procentų.

3. GIGANTINIS APGAMAS (4 pav.) — vis dažniau šeimos gydytojo praktikoje sutinkamas apgamas. Didžiausią vaidmenį šiems apgamams atsirasti vaidina mityba. Mažiausia trauma, stresai sukelia vidinius pokyčius, plaukų ištraukimai artina gigantinių apgamų dalinius virsmus melanoma.

4. MĖLYNASIS (ŽYDRASIS) APGAMAS (5 pav.) savo paslaptinga forma ir spalviniais aspektais bei tipine vieta — daž- niausiai galvos plaukuotoje dalyje, veide — šis apgamas pasirodo greičiau gimus nei iki gimimo. Melanomos, atsiradusios iš mėlynųjų apgamų, radikaliam gydymui nepasiduoda. Liga sustabdoma tik trumpam laikui, bet netrukus procesas tampa nevaldomas.

5. LENTIGO (6 pav.) — gali būti nedidelis spalvinis šlakelis, bet gali būti aiškus, dalį kūno bjaurojantis ryškus įvairiaspalvis odos darinys. Tai labiau būdinga vyresnio amžiaus žmonėms ar pasireiškia kaip kosmetinis prieš- vėžinis susirgimas. Šie apgamai labai gerai reaguoja į kriochirurgines procedūras, neretai lokalizuojasi veido ar nugaros srityse, mėgsta šviesią ir labai ploną odą. Laikosi ilgai, o jų piktybėjimas vyksta palyginti lėtai.

Trumpai apžvelgėme pigmentinių darinių pasaulį, kuris kuo toliau, tuo labiau tampa neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Reikia pripažinti vieną dalyką — pasaulyje nėra gydymo būdo melanomai sunaikinti. Po dešimt, dvidešimt metų ar net pusės amžiaus ji vėl grįžta pas žmogų, ir, nepaisydama naujų vaistų ar kitų priemonių, jį sunaikina. Todėl visos šalys turi vieną ir kol kas geriausiai patikrintą pagalbos žmogui galimybę — tai netmažiausiai pakitusių apgamų šalinimą ir morfologinį ištyrimą.

Like what you read? Give Apgamas a round of applause.

From a quick cheer to a standing ovation, clap to show how much you enjoyed this story.