2016.05.29 Lietuvos Triatlono Taurė — Šiauliai

Populiarėjant triatlono sportui netruko atsirasti ir daugiau jo renginių. Šiemet startavo Lietuvos Triatlono Taurė iškart su 5 etapais visoje Lietuvoje. Sveikinu organizatorius su iniciatyva ir linkiu kuo didžiausios sėkmės! Juolab kad pirmas blynas tikrai neprisvilo. Dar prieš porą metų triatlono varžybas galėdavai suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, o norint išbandyti Olimpinę distanciją turėjai du pasirinkimus: startuoti arba ne :) O šiemet triatlono (įskaitant ir akvatloną su duatlonu) varžybų suskaičiavau 19! Olimpinės distancijos trasoje bus galima varžytis kiekvieną mėnesį visą šiltąjį sezoną.

Triatlono taurės Šiaulių etapui užsiregistravau pats pirmas, organizatoriams dar testuojant registracijos formą :) Tačiau artėjant startui supratau, kad rimtos kovos čia nebus. Per paskutines dvi savaites turėjau vieną treniruotę neskaitant Green Challenge varžybų. O ir likus savaitei iki Kupiškio nemačiau tikslo išsitaškyti. Taigi planavau startuoti ramiai ir tausoti jėgas. Į starto vietą atvykome likus valandai iki starto. Užteko laiko ramiai susidėti daiktus tranzite ir apšilimui prabėgti porą km. Nebuvau analizavęs nei dviračių, nei bėgimo trasų, bet organizatoriai patikino, kad tikrai nepasiklysiu, taigi į starto liniją stojau net nelabai žinodamas į kurią pusę reiks judėti :)

Startas buvo duotas nuo kranto. Buvau užsiėmęs poziciją pačiame priekyje, tai ir į vandenį įnėriau vienas iš pirmųjų. Pirmą šimtą metrų šiek tiek paspaudžiau, kad nereiktų maltis minioje, o toliau stengiausi palaikyti pastovų ~2:05 tempą. Kadangi priekyje buvo tik keli plaukikai, o trasą žymintys bujai buvo maži, tai susiorientuoti kur plaukti buvo sunkoka. Bet labai stipriai lyg ir neprigrybavau. Plaukimo rungtis buvo du ratai po 750m. su išbėgimu į krantą. Bet patį išbėgimą atsimenu lyg per miglą.. Ta būsena plaukime, kai iš vandens išlipi kažkoks apdujęs, svyruodamas į šonus, nelabai ką matydamas per aprasojusius akinius, nelabai ką girdėdamas vandens pilnomis ausimis, ant kurių viršaus dar užmaukšlinta kepurėlė, mane kažkuo labai žavi. Plaukdamas tikrai jautiesi totaliai atitrūkęs nuo viso išorinio pasaulio. Vis dažniau pagalvoju, kad norėčiau išbandyti kokį ilgesnį plaukimo maratoną. Ta proga dar kart pasidalinsiu viena iš įspūdingiausių matytu video: https://www.youtube.com/watch?v=Zx8uYIfUvh4

Plaukiant antrą ratą šalia išvydau A.Rancevą. Instinktyviai norėjosi paspausti ir neleisti jai manęs aplenkti, bet aš juk šiandien nesidraskau. Praleidau ją į priekį ir iki finišo plaukiau iš paskos. Rezultatai rodo, kad iš 35 Olimpinės distancijos dalyvių atplaukiau 5-as. Not bad.

Pirmą kartą startavau su normaliu Tri-suit, tai pirmame tranzite užtrukau kiek daugiau kaip minutę. T.y. maždaug 3 kartus greičiau nei apsisukdavau iki šiol :) Tri-suit turi vieną minusą — neturi kišenių. Tai paskutinę minutę geliukus susikišau į numerio diržą. Vis tik jį užsidėjus tie makaluojantys geliukai nepasirodė labai patogiai. Sekantį kartą reikės geliukus susiklijuoti ant dviračio rėmo. Išvažiavus su dviračiu turėjau vieną tikslą — nekelti pulso virš 160. Ir tas man labai gerai sekėsi :) Važiavau sau ramiai besidairydamas ir nekreipiau dėmesio į mane lenkiančius dalyvius. Aišku kai praskrisdavo kosmonautai su savo TT žvėrimis tai ir rimtai nusiteikus neturėčiau vilčių tokių pasivyti. Nors organizatoriai ir baiminosi, kad nepavyko riboti eismo, bet 7adienio rytą Šiauliuose veiksmo nedaug, ir jokių nesklandumų dviračių trasoje nebuvo. Na išskyrus mano techniką :) Kadangi šiuo metu turiu du dviračius ir tik vienus pedalus, tai kiekvieną kartą juos persisukinėju priklausomai nuo naudojamo dviračio. Tai pasirodo prieš startą ant plentinio ne iki galo įsukau dešinį pedalą, kuris minant pradėjo klibėti ir pamažu išmalė švaistiklio sriegį. Kad keistai juda viena pėda pastebėjau pirmo rato pabaigoje, t.y. pramynus ~10km. Sustojęs bandžiau įsukti pedalą rankomis, bet sriegis jau buvo pažeistas ir to padaryti nepavyko. Įrankių su savimi neturėjau, tai teko minti pirmyn. Artėjant prie tranzito zonos jau buvau pasiruošęs sukti į ją ir tada bandyt surasti Simoną su mašinos raktais, kurioje buvo įrankiai. Svarsčiau ar tokiu atveju nebūčiau gavęs DSQ. Vis tik pamačiau Simoną prieš pat tranzito zoną. Paprašiau jos mašinoje surasti įrankius ir perduoti juos man kitame rate. Čia buvo tikriausiai dar didesnė blogybė, ir už pagalbą iš šalies teoriškai turėčiau gauti DSQ. Let’s see kas iš organizatorių perskaitys iki čia :) Taigi pajudėjau į antrą ratą. Kadangi mano pedalas atrodė taip:

Truputį šleivas pedalas

Bijojau dviejų dalykų:

  • kad iki galo išmalsiu sriegį ir pedalas visiškai iškris iš švaistiklio
  • kad minant su aštunke besisukančia pėda prisidarysiu bėdų su sąnariais ir ne tik po to nepabėgsiu, bet ir rimtesnių problemų turėsiu.

Taigi visą antrą ratą pramyniau stengdamasis kuo daugiau jėgos naudoti tik su kaire koja. Nors myniau nestipriai, bet kairės kojos raumenis dar jaučiu iki šiol.. Dar porą kart sustojęs pakelėse prisisukti pedalo pasiekiau ir antro rato pabaigą. Ten manęs jau laukė Simona su įrankių komplektu. Tiesiai įsukti pedalo nepavyko, tai tiesiog priveržiau jį kiek galima stipriau, kad bent jau neiškristų. Panašu, kad jo pasvirimo kampas tik dar labiau padidėjo, tai likusią trasos dalį galėjau mėgautis įvairiomis kryptimis nemaža amplitude besisukančia pėda. Net pačiam keista, kad su tokiomis problemomis dviračių trasoje mano vidutinis greitis buvo 28.5 km/h.

Tranzite greit peršokau į bėgimo kedus ir pajudėjau į trasą. Kadangi taip sufeilinau ant dviračio, tai galvojau bent jau bėgdamas šiek tiek paspausiu. Bet ir čia pulso stengiausi nekelti virš 175, kai įprastai varžybose jis laikosi ~180. Karštis gerokai kalė per galvą, tai kiekviename rate vandens punkte pasiimdavau po vandens buteliuką ir visą jį susipildavau sau ant galvos. Trasoje vis prasilenkdavome su Vitaliu, kuriam dar prieš varžybas buvau pasakęs kad šį kart jo neaplenksiu. Norėjau dar jį pasivyt ir šiek tiek pagasdinti, bet pamatęs kad atstumas tarp mūsų visiškai nemažėja praradau viltį. Taip be didesnių intrigų ir nuotykių atbėgau iki finišo.

Kaip ir priklauso su mediniais medaliais

Tai buvo antroji mano įveikta Olimpinė triatlono distancija. Ir nors Trakų bei Šiaulių trasų lyginti negalima, bet palyginkim:

  • Pernai Trakuose tikrai įdėjęs maksimalias pastangas finišavau per 2:49
  • Šiauliuose per daug nesistengdamas finišavau per 2:41

Džiuginanti pažanga. Bus tikrai įdomu pažiūrėti koks bus laikas šiemet Trakuose.

Varžybų statistika:

  • Plaukimas 1,5km. (laikrodis rodo 1,3km.) - 27:21, pace 2:05 (5 vieta)
  • Dviratis 39km. — 1:21:50, greitis 28,5 km/h (32 vieta)
  • Bėgimas 10km. — 50:37, pace 5:09 (16 vieta)
  • Total — 2:41:34 – 21 vieta

Dar kartą ačiū taurės organizatoriams už puikų etapą!

More From Medium

Top on Medium

Ed Yong
Mar 25 · 22 min read

26K

Top on Medium

Welcome to a place where words matter. On Medium, smart voices and original ideas take center stage - with no ads in sight. Watch
Follow all the topics you care about, and we’ll deliver the best stories for you to your homepage and inbox. Explore
Get unlimited access to the best stories on Medium — and support writers while you’re at it. Just $5/month. Upgrade