2016.07.23 Lietuvos triatlono taurė — Jonava (OD)
Trečiasis Lietuvos triatlono taurės etapas. Ir dar vienas naujas taškas Lietuvos triatlono žemėlapyje — Jonava. Po Trakų triatlono pasidariau recovery savaitę, per kurią absoliučiai nieko nesportavau. Deja paskui aplinkybės susiklostė taip, kad ta recovery savaitė užsitęsė iki trijų. Taigi per visas 20 dienų turėjau vieną vienintelę treniruotę!
Kaltint žinoma galiu tik pats save, nes esant dideliam norui laiko treniruotėms tikrai buvo galima atrasti. Susiklosčius tokiais situacijai net buvo kilusi mintis registruotis į Sprinto distanciją, bet paskutinėmis dienomis vis tik nusprendžiau rinktis Olimpinę distanciją. Pasigerinti kažkokius PB net nesvajojau, ir išvis planavau startuoti pakankamai ramiai, bet visas kortas sumaišė triatloną pagaliau išbandyti išdrįsęs brolis.
Išbandyti triatloną aš jį kalbinau praktiškai visą sezoną, ir pagaliau man tai pavyko. Bėgo jis visad greičiau už mane. O paskutiniu metu ir ant dviračio pasidaręs žvėris. Vis tik galvojau, kad su plaukimu jam bus ne kažką ir bendrai turėčiau laimėti. Bet oj kaip aš klydau :/ Porą dienų prieš startą nuvažiavome prasiplaukti į ežerą. Čia jis 400m. praplaukė per 8min, ir tada jau supratau, kad mano triatleto karjera pakibo ant plauko :) Nes kaip jaustis, kai pirmą kartą triatloną išbandantis brolis padeda tave (prisipirkusį visokių tri kostiumų ir hidriakų) į vietą.. Na bet apie viską iš pradžių
Į starto vietą atvykome 7:30. Beveik pusvalandis prabėgo kol iš auto ištraukiau ir surinkau savo ir Simonos dviračius. Tranzito zonoje jau šurmuliavo beveik šimtas triatletų. Labai džiugina taip augantis dalyvių skaičius! Pasidedam dviračius, patogiai išsirikiuojam visą inventorių, pakalbam su likimo draugais, ir bėgam ramiai apšilti. ~15min prabėgęs įlendu į hidriaką ir dar 5min pasiplaukioju. Prie starto linijos stoju iki starto likus ~5min.
Swim: Startas duodamas iš tranzito zonos, taigi iki vandens dar reikia pabėgti gerus 50m.
Bėgant dar spėju aplenkti kelis dalyvius ir į vandenį įneriu trečias. Gylis ten nesiekė pusmetrio, tai rankomis prabraukiu dugną. Gerai kad ne nosimi :) Pradžioje eilinis sprintas šiek tiek pabėgant nuo lėtesnių plaukikų. Bet priekyje jų irgi ne vienas. Bandau draftinti kažkam iš galo, bet čia pasireiškia patirties stoka. Blaškausi tai kairiau, tai dešiniau jo kojų, nesuprasdamas ar pats grybauju, ar jis irgi taip makaluojasi. Galiausiai neištveriu, paleidžiu jį į priekį ir ramiai plaukiu vienas. Apsisukus ties plūduru pamatau, kad visai šalia manęs plaukia bent 10 dalyvių. Pabandau šiek tiek paspausti. Gal ir pavyko, nes bent jau šalia nieko nebesimato. Po pirmo rato reikėjo paplūdimiu vėl prabėgti ~50 metrų. Atsistojus kojos visiškai neklausė ir galvojau kad bėgdamas tikrai išsidrėbsiu. Nerdamas į vandenį ir vėl vos nenusitarkuoju nosies. Greit pasiveju šiek tiek priekyje buvusį plaukiką ir iki plūduro vėl bandau draftinti.
Apsisukus kairėje rankoje pajutau keistą nuovargį. Lyg ir jėgų nėra, lyg ir hidriakas kažkaip keistai varžo petį.. Pabandau kvėpuoti per kairę pusę, bet tas nelabai padeda. Tenka vyt mintis šalin ir toliau dirbt. Ties antru plūduru pasukus link kranto pajutau, kad kažkas kutena padus. Nu jau ne, pagalvoju, prieš finišą tu manęs tai neaplenksi. Pradedu stipriau dirbti kojomis ir sprintuoju. Išlipus į krantą žvilgteliu atgal, o ten, surprise surprise — Vaičiulis :) “O kas daugiau” dar taria jis šypsodamasis per ūsą. Girdėjau jau TopSporte statant už kažkurio iš mūsų plaukimo pergalę duoda tik 1.01 koeficientą. Bėgant į tranzitą matau kaip jis bando sugauti hidriako užtrauktuko šniūrelį. Tik tada ir man dašunta, kad jau reikia pradėti nusirenginėti. Pavyksta greit atsitraukti užtrauktuką ir iki pusės išsinerti iš hidriako
T1: atrodė, kad susisukau greit, bet vistiek užtrukau virš 2 min. Reikia pagaliau pabandyti išminti be kojinių. Nes vien jų užsidėjimas suvalgo minimum 30sec.
Bike: iš T1 išlėkiau greit, savanoriai dar kažką mosikavo ir šūkavo apie bordiūrą, bet pralėkiau tą vietą beveik nestabdęs. Jau ne pirmą kartą sumaigau nesąmones laikrodyje, ir vietoj Bike evento jau matau užrašą ‘begin running’. Nusikeikiu, resetinu workoutą, vėl iš naujo viską susijungiu. Pirmame posūkyje išlekiu į priešpriešinę eismo juostą, kurioje kaip tik atsirado automobilis. Vos spėju pristabdyti ir išsukti. Adrenalinas sukilo, tai pradedu spaust. Minasi gan gerai, greitis laikosi ~35km/h. Aero barų neturiu, bet kiek išeina stengiuosi minti rankomis užgulęs vairą:
Tokia sėdėsena tikrai ne iš patogiausių. Rankos pastoviai slysta, skauda nugarą, o paskui ir viena ranka pradeda tirpti. Kaitalioju sėdėseną, galiausiai net pradedu laukti kalniukų, į kuriuos minu atsistojęs. ~15km. prisiveju Simoną, kuri startavo kartu tik Sprinto distancijoje. Gaunu velnių, kad jau senokai manęs laukė. Nors užmetus akį į spidometrą dažnai matau 35mk/h ir didesnius skaičius, bet iš mane lenkiančių dalyvių suprantu, kad važiuojasi man ne kaip (į spidometrą žinoma stengiausi žiūrėti tik nuokalnėse =] ). Išvažiavus į antrą ratą atrodo, kad jau pradėjau laukti, kada mane aplenks brolis. Tas įvyko ~30 kilometre. Iki finišo jis sugebėjo dar 3 minutes man užkrauti.
T2: tarp daiktų kažkur pasislėpė geliukas, užtrunku kol jį randu. O ir bėgimo batai šlapi, nes ant jų buvau numetęs hidriaką. Kažkoks ilgas ir šis transitionas gavosi..
Run: išbėgu jau nieko gero nesitikėdamas. Negana to, jau pirmoje įkalnėje pradeda šiek tiek traukti vienos kojos raumenį. Dar sulėtinu, nors jau prieš tai Mantas išsityčiojo, kad tipenu.. Jau nuo pirmo kilometro tikrai bėgasi sunkiai ir galvon vis lenda mintys, kad užteks kankintis, gal davaj aš čia į kalniuką paeisiu. Bet nepalūžtu :) Užsibrėžiu tikslą bent jau lėčiau 6 min/km nebėgti, ir bandau to plano laikytis. Nors savijauta ne kokia, bet kilometras po kilometro pavyksta net iš 5:30 išlipti. Vandens punktuose čiumpo po dvi stiklines ir piluosi viską ant savęs
Artėjant prie finišo zonos mane aplenkia Laurynas su Tautvydu. Jau apsidžiaugiau, kad galėsiu gyvai pamatyti jų finišą. Bet deja prie finišo įrengtas dar beveik 1km apendiksas, taigi įbėgęs į jį jau nebematau lyderių. Tik iš komentatoriaus ir sirgalių šūksnių suprantu, kad kova vyko iki paskutinių metrų. Dar prieš įbėgant į apendiksą mačiau kaip į antrą ratą nubėgo brolis. Reiškia skirtumas tarp mūsų ~1 km. Panašiai nuo manęs atsilikęs Vitalis. Sunkiai ir labai lėtai užkopiu į kalniuką antro rato pradžioje. Įpusėjus ratui ir matant priešais grįžtančius dalyvius kažkaip apsiskaičiuoju, ir pasirodo, kad atstumas tarp manęs ir brolio sumažėjęs. Kažkur giliai sužybsi kibirkštėlė vilties ir vien to pakanka, kad tempą padidinčiau beveik 20sec :)
Bėgdamas link apendikso nematau jo finišuojančio, taigi vis dar viliuosi, kad jis kažkur netoli. Deja aš klydau :) Apendikse jo taip ir nesutinku, taigi reiškia jis jau finišavo. Pamatau, kad ir manęs jau niekas nebeaplenks, taigi greitis krenta drastiškai. Finišuoju į kalniuką jau iš paskutinių jėgų. Po finišo atrodžiau taip blogai, kad Simona net pasiteiravo ar man nereikia pagalbos :)
Nors laikas ir nėra labai blogas (beveik identiškas Kupiškiui ir Šiauliams), bet tikrai jautėsi suprastėjusi forma. O ir stiprių dalyvių čia susirinko beveik daugiau nei Trakuose ar Kupiškyje. Broliui pralošiau 8 min. Bet ką norėt, kai jis šiemet ir numynęs, ir nubėgęs 3 kartus daugiau nei aš :)
Varžybų skaičiai:
- Swim— 1,5km. — 25:54. Pace 01:44 (8 vieta)
- Bike— 40km. — 1:19:11. Vid. greitis 30,3 km/h (29 vieta)
- Bėgimas — 10km. — 52:56. Pace 5:18. (38 vieta)
- Total laikas — 2:41:22. 31 vieta iš 49 startavusių
Ir vėl norisi padėkoti organizatoriams, nes varžybos suorganizuotos labai gerai. Kiekviename etape stebina puikiai parinktos tiek dviračių, tiek bėgimo trasos, kuriose besigėrėdamas vaizdais kartais net nepajauti kaip prabėga laikas. Lietuvos triatlono taurė gyvuoja tik pirmi metai, bet kartelė iškelta tikrai aukštai. Daugeliui bėgimo ir ypač dviračių varžybų yra ko pasimokyti :) Laikau kumščius, kad kitais metais viskas būtų dar geriau.
