Nuotekų valymo įrenginių kiekių tvarkymo būklė Lietuvoje
Valyklos su aerotankais ir su aerokanalais buvo statomos, kaip taisyklė, taikant tipinius projektus.
Daugelyje gyvenviečių nuotekų valyklos yra su pratekamojo tipo aerotankais (su pastoviu aeruojamo dumblo mišinio lygiu ir nepertraukiamu aeravimu), sublokuotais su antriniais sėsdintuvais. Aerotankuose ir po jų sekančiuose tretinio valymo aerotvenkiniuose naudojama pneumatinė aeracija per skylėtus (perforuotus) vamzdžius.
Lietuvoje nuo 1970 m. buvo statomos nuotekų valyklos su periodinio veikimo aerokanalais (su kintamu aeruojamu dumblo mišinio lygiu, periodiniu aeravimu), be antrinių sėsdintuvų. Aerokanaluose buvo naudojama mechaninė aeracija, horizontalūs aeratoriai.
Periodinio veikimo aerokanalai Lietuvoje buvo projektuojami ir statomi naudojant Kauno politechnikos instituto (KPI) Vandentiekio ir kanalizacijos katedros atliktų mokslinių tyrimų duomenis ir rekomendacijas. Pagal jas Žemės ūkio statybos projektavimo institutas Kaune („Žemprojektas“) paruošė nuotekų valyklų su periodinio valymo aerokanalais (PVAK) ir tretinio valymo aerotvenkiniais tipinių projektų seriją — 100, 200, 400 ir 700 m3 buitinių nuotekų per parą.
Periodinio veikimo aerokanalai (PVAK) daugiausia buvo statomi mažose nuotekų valyklose — miesteliuose, kaimo gyvenvietėse.
Periodinio veikimo aerotankai Lietuvoje taip pat buvo statomi pagal KPI mokslininkų rekomendacijas. Nemažo tokių aerotankų buvo pastatyta valyti nedidelių pieno pramonės įmonių nuotekas (Veiveriuose, Liudvinave ir kitur).
Nuo 1990 m., Lietuvai atgavus nepriklausomybę, dėmesys buvo sutelktas nuotekų valymui didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Naujų mažų nuotekų valyklų gyvenvietėse per 1990–2002 m. laikotarpy pastatyta nedaug. Pabrangus vandeniui, labai sumažėjo vandens sunaudojimas ir, atitinkamai, nuotekų kiekiai. Kai kur tai net apsunkina (dėl užsikimšimų) gyvenviečių nuotakynų savitakos tinklų veikimą bei eksploataciją, kelia pavojų normaliam jų veikimui.
Nebelikus stambių gyvulininkystės ir paukštininkystės kompleksų, daugelyje mažų gyvenviečių esantys nuotekų valymo įrenginiai tapo nebeprižiūrimi, apleisti, kai kur visiškai nebeeksploatuojami, išardyti. Labiausiai nukentėjo nuotekų intensyvaus valymo įrenginiai, pirmiausia, aeraciniai įrenginiai su aerotankais ir aerokanalais. Daug tokių MNV liko apleistais rezervuarais, per kuriuos teka gyvenviečių nuotekos. Brangstant elektros energijai, neekonomiškos aerotankų aeracijos sistemos su minėtais skylėtais vamzdžiais tapo pernelyg brangios.
Kai kur tokiais atvejais, esant sumažėjusiems nuotekų kiekiams ir dideliems veikusių valymo įrenginių — aerotankų, aerokanalų, aerotvenkinių ir biotvenkinių — tūriams, nekontroliuojamai tekančios nuotekos kurį laiką gali apsivalyti iki galiojančių normatyvinių aplinkosaugos reikalavimo lygio. Tačiau, kaupiantis nuotekų teršalams tokiose talpose, valytų nuotekų kokybė blogės, o nuosėdomis užneštų, vandens augalija ir krūmais užžėlusių gelžbetonio rezervuarų bei gruntinių tvenkinių ištuštinimas, susikaupusių teršalų likvidavimas, valymo įrenginių atstatymas, pertvarkymas ir modernizavimas pareikalaus labai daug darbo ir lėšų.
