Troleibusai važiavo kai dar automobilių nebuvo

Mūsų šalyje didžiausias dėmesys visą laiką buvo skiriamas visuomeniniam keleiviniam transportui, ir dabar Lietuvoje didžioji miestų gyventojų dalis (apie 90%) kasdien, pavyzdžiui, i darbą ir i namus važinėja būtent autobusais ir troleibusais, o ne automobiliais. Patogiai ir darniai organizuotas visuomeninis transportas lemia tarybinių miestų gyvenimo ritmą, pramonės įmonių, administracinių, kultūrinių ir kitų įstaigų darbą.

Mūsų dienomis vėl prisiminta sena miestų transporto priemonė — troleibusai, kurie dabar gyvena savotišką renesansą. Intensyviau naudotis elektrinio transporto teikiamomis galimybėmis šiandien skatina du faktoriai: miestų aplinkos saugojimas (ekologiniai reikalavimai) ir būtinybė taupyti senkančius naftos resursus.

Troleibusas daug pranašesnis už kitas visuomeninio transporto rūšis. įrengti mieste troleibusų linijas ir jas eksploatuoti yra daug pigiau negu, pavyzdžiui, pastatyti metropoliteną ar nutiesti tramvajų bėgius.

Troleibusas populiarėja ir dėl kitų priežasčių. Jis naudoja gana pigią elektros energiją, kurios ateityje dar daugiau gamins atominės elektrinės. Vadinasi, kuro problema jam neegzistuos. Troleibusas neteršia oro išmetamosiomis dujomis, paprastesnė jo eksploatacija, todėl jis tarnauja ilgiau ir patikimiau negu autobusai. Jis nekelia tiek triukšmo kaip tramvajus, jam nereikia specialaus bėgių kelio, todėl yra daug manevringesnis, gali aplenkti priekyje važiuojančias ar stovinčias transporto priemones, privažiuoti prie pat šaligatvio.

Dėl šių privalumų mūsų šalies miestuose troleibusai yra viena iš populiariausių transporto rūšių. Tai liudija nuolat didėjantis kontaktinio tinklo linijų ilgis, troleibusų parkas, taip pat pervežamų keleivių skaičius. Palyginimui galima pateikti tokią statistiką: 1940 m. Tarybų Sąjungoje troleibusais buvo pervežta 352 mln. keleivių, t. y. 4,2 proc. visų miesto keleivių, o 1956 m. — 1875 milijonai, arba apie 15 proc. 1940 m. troleibusai buvo eksploatuojami tik aštuoniuose Tarybų Sąjungos miestuose, 1956 m. — 40-tyje miestų, 1968 metais troleibusų transportą turėjo 91 miestas, o 1982 metais net 163 miestų keleiviai važinėjo troleibusais.

Tarp kitko čia galėtume prisiminti, kad troleibusas kaip miesto visuomeninio transporto priemonė buvo išbandytas dar prieš šimtą metų, kai nei automobilių, nei autobusų nebuvo. 1882 m. balandžio 29 d. Berlyno priemiesčio linija Šarlotenburg — Špendau pradėjo važinėti nebėginė transporto priemonė, gaunanti elektros energiją iš kontaktinio tinklo. Taip atsirado troleibusas (angliškai kontaktinis ritinėlis) — tarsi tramvajaus ir omnibuso hibridas. Jis per savo gyvavimo šimtmeti patyrė ir veržlaus tobulėjimo, ir net likvidavimo periodus, o šiandien vėl atgauna prarastas simpatijas.

Labai daug vilčių troleibusą buvo dedama XX a. pradžioje iki I-ojo pasaulinio karo. Daugelio šalių miestuose tiesiamos troleibusų linijos, tačiau dėl netobulų srovės bei pačių troleibusų konstrukcinių trūkumų jos egzistavo neilgai. Su visuotiniu entuziazmu sutikti autobusai tada atrodė esą tobulesnė transporto priemonė už troleibusus…

Šia informacija pasidalijo mūsų draugai — kurie brangiai superka automobilius

taip pat naudotas šaltinis: http://kestasss.blogas.lt/kai-seni-automobiliai-trukdo-aikstelese-27.html