Atostogų pinigai: #1 planavimas
Atostogos skirtos jūsų poilsiui, t.y. pusiausvyros atstatymui, tačiau neretai finansiniai klausimai sukelia neigiamų būsenų, kurios nepadeda kokybiškai pailsėti. Kartais būna ir taip, kad nerimas dėl finansų apskritai neleidžia mėgautis akimirkomis. O juk per atostogas mes turėtume sumažinti savo neigiamų būsenų kiekį, kad galėtume kokybiškai pailsėti. Tad kokybiškoms atostogoms svarbu iš anksto pasirūpinti finansine atostogų puse.
Šiame „atostogų pinigai“ straipsnių cikle pasidalinsiu idėjomis ir praktikomis, kurias pritaikę galėsite sklandžiau pasiruošti atostogoms finansiškai ir išvengti „brangių“ klaidų atostogaujant bei sumažinti finansinių nesusipratimų, o kartais ir nesutarimų.
Ne ne, nerašysiu apie tai, ką ir kur pirkti, ar ko kur nepirkti. Ir nebus patarimų, kur gauti pigesnių bilietų ar kaip susimedžioti gerą viešbučio pasiūlymą Turkijoje. Visai nesvarbu, kur norite keliauti, ką veikti ir kiek tai kainuoja (oops, tikrai taip pasakiau?). Man labiau rūpi tai, kaip elgiamės su savo pinigais per atostogas, kaip joms finansiškai ruošiamės ir kaip kartais net labai techniškai galime išvengti su pinigais susijusių neigiamų būsenų.
Ir vis tik, tai tėra mano požiūris, kažkur sumedžiotos, pritaikytos kitų ar paties sugalvotos idėjos. Gal ne su visomis norėsis sutikti. Ir nebūtina. Pasiimkite tai, kas jums padės, ką pritaikę pajusite vertę. Taip darau aš — skaitau, ieškau, ir kas tinka — pasiimu ir prisitaikau sau. Kas netinka — palieku kitiems.
Taigi, pirmoje dalyje pradėsiu nuo pasiruošimo.
Finansinis pasiruošimas atostogoms:
Atostogaukite. Žinote, mes visi turime skirtingus požiūrius į pinigus ir jų panaudojimą. Todėl jeigu vieni neįsivaizduoja savo metų be atostogų, kitiems gali atrodyti, jog „atostogauja tik tie, kurie nežino, ką kito veikti“. Būna, kad kartais žmonės apskritai atideda savo metines atostogas tam, jog sutaupytų pinigų kitoms atostogoms. Bulls**t. Jeigu dar esame gyvi — turime gyvybišką poreikį pailsėti. Nesvarbu, ar už 100, ar už 10.000 EUR. Vis tiek turime ir galime pailsėti!
Planuokite. Skamba nuobodžiai? Palaukite. Štai mintis, kuri planavimo procesą padės paversti itin naudingu. Aš tikrai suprantu, kiek papildomo džiaugsmo sukelia spontaniškos atostogos, kurių neplanavote, tačiau čia pat „nusprendėte ir padarėte“. Tačiau planavimo ir pasiruošimo atostogoms laikas taip pat gali būti labai malonus. Esu planavimo šalininkas. Nes dažnai neplanuota / nenumatyta veikla kainuoja, kartais ypač daug. O jeigu siekiame rūpintis savo finansais ir gerinti gyvenimo kokybę — turime savo pinigus išleisti protingai. O tam būtina planuoti atostogas.
Prieš kiek laiko reikia pradėti planuoti?
Kaip rašiau — atostogos yra privalomos. Tad joms ruošiamės nuolat. Vienos baigiasi — iškart prasidedame pasiruošimą kitoms. Kuo daugiau laiko skirsite pasiruošimui, tuo kokybiškiau pasiruošite.
Ir pats atostogų planavimas gali sukelti papildomų malonių pojūčių. Įsivaizduokite, planuojate aplankyti kitą žemyną, o bilietų jau ieškote ir renkatės likus pusei metų iki atostogų pradžios. Tuomet vartote žurnalus apie pasirinktą šalį ar vietą, skaitote kitų keliautojų blog‘us, restoranų vertinimus, vartote viešbučių svetaines, žvalgotės po draugų, buvusių ten pat, Facebook nuotraukų albumus. Argi tai ne dar vienas papildomas džiaugsmas lygioje vietoje? Atostogos dar neprasidėjo — o jums jau malonu! Kiek daug energijos papildomai suteikia vien pasiruošimas. Netikite? Kitą kartą, kai iš anksto nusipirksite bilietus likus keliems mėnesiams iki atostogų — pastebėkite, kaip jausitės kitą dieną darbe. Galiu lažintis, kad tai nebus įprasta jūsų darbo diena. Mėgaukitės kiekvienu pasiruošimo momentu.
Kaip pasiruošti finansiškai?
Čia yra keli aspektai:
(A) Pirmiausia, paanalizuokite savo galimybes ir norus. Kiek galėtumėte skirti atostogoms? Kokios trukmės? Kur? Informaciją susirinkti galite internete, iš draugų, ar draugų draugų. Internete pilna straipsnių, blog‘ų įrašų apie tai, kiek gali kainuoti jūsų norimos trukmės atostogos norimame krašte pagal tai, ką norite veikti. Padarykite analizę (ir nepamirškite mėgautis šiuo procesu). Žinoma, įvertinkite ir tai, kiek galite skirti pinigų atostogoms. Mano patarimas — jūsų metinių atostogų biudžetas turėtų būti ne didesnis nei 10% jūsų metinių pajamų dydžio. Jeigu atostogaujate vienas — jūsų vieno pajamų, jeigu su šeima — jūsų šeimos pajamų. Pavyzdžiui, jeigu šeimos metinės pajamos yra 30.000 EUR, tuomet metinis atostogų biudžetas neturėtų būti didesnis nei 3000 EUR. (taip taip, kas anksčiau susidūrė su mano požiūriu, turbūt prisimena, jog taip pat svarbu kaupti ir investuoti pinigus, nuosekliai ruoštis stambesniems pirkiniams, užsitikrinti finansinį saugumą ir kitais būdais gerinti gyvenimo kokybę — ne tik per atostogas). Tad suskaičiavę ir nusprendę dėl savo finansinių galimybių, pasižiūrėkite, kaip tai dera su jūsų surinkta informacija apie tai, kur norite keliauti ir kiek tai įprastai gali kainuoti.
(B) Taigi, toliau — nuspręskite tikslią sumą, kurios sieksite neviršyti, t.y. neišleisti daugiau. Tuomet — pasitikrinkite. Ar tikrai už tokią sumą yra adekvatu nuvykti ir pailsėti ten, kur ketinate (juk kainuos ne tik bilietai). Svarbu, kad atostogų metu nereikėtų savęs varžyti, ir galėtumėte savo iš anksto numatyto biudžeto rėmuose mėgautis savo poilsiu (ir savo gyvenimu, beje). Jeigu suma, kurią galite skirti yra tokia, kuri neužtikrins jūsų poreikių — sumažinkite apetitą. Žinau, žinau — skamba prastai. Bet apetitą susimažinkite tik šiems metams. Šiais metais išsirinkite kitą, mažiau kainuojančią alternatyvą,o šią, brangesnę — palikite ateinantiems metams. Ir visai nejuokais sakau toliau — eikite mokytis kaip padidinti savo šeimos pajamas!
(C ) Ką dar pridėti prie skaičiuojamų išlaidų? Dažnai apie tai gal net nepagalvojate. O jeigu pagalvosite „iš reikalo“, bus jau per vėlu. Kelionių sveikatos ir bagažo draudimai. Aš pats bagažo papildomai nedraudžiu, nebent būnu gavęs tokį draudimą su kokia nors kreditine kortele. Tačiau sveikatos draudimą turiu visada. Net ne vieną. Tai kainuoja tikrai mažai, atsižvelgiant į riziką, o svarbiausia — kiek stipriai tai gali padėti, jeigu iš tikrųjų nutiktų kažkas nemalonaus. Tad jeigu bagažo praradimas ar vėlavimas jums sukeltų labai didelį nepatogumą — pasirūpinkite bagažo draudimu. Aš to nesu patyręs, bet žmonės kalba, kad labai geras jausmas per atostogas eiti pirkti reikiamus daiktus už draudimo kompanijos pinigus!
Nors tokie draudimai tikrai ne “karvę kainuoja” — bet juos taip pat reikia priskaičiuoti prie išlaidų, kurias planuojate.
(D) Taigi, pasirikome kryptį ir sumą, ir įsitikinome, kad tai dera tarpusavyje. Kitas žingsnis — pradėti rūpintis tos sumos sukaupimu. Čia gali būti labai paprasta. Jeigu ruošiatės iš anksčiau. Idealiausia — einate į kredito uniją, atsidarote kaupiamojo indėlio sąskaitą 6–12 mėn. su 1–1.5% metinių palūkanų norma. Svarbu, kad indėlio sutartis baigtųsi iki jūsų atostogų išlaidų pradžios. Neišsiplėsiu, kodėl indėliai, ir kodėl unijose, o ne banke. Argumentų daug — paieškokite jų kituose mano straipsniuose ar knygose. Ten esu tai aprašęs.
Toliau — nuspręsti, kokią pinigų sumą kas mėnesį skirsite į šią savo atostogų sąskaitą. Suma turi būti adekvati. Tokia, kurią per mėnesį skirdami atostogoms galėsite patogiai ir kokybiškai gyventi.
Svarbu, kad atostogų sąskaita būtų atskira. Ir kaip rašiau, mano galva geriausia naudoti kaupiamąjį indėlį kredito unijoje. Be to, kad sukaupsite norimą sumą taupydami, dar papildomai ir uždirbsite nuo 1 iki 1,5 % nuo sumos per metus. Nedaug? Aš ir taip, ir taip skaičiuoju, bet 1–1,5 % mano skaičiavimais visuomet gaunasi daugiau, nei 0%.
Taigi, tai yra būdas, kaip sukaupsite kas mėnesį atidėdami po pasirinktą sumą. Sumą renkatės patys, vertindami savo galimybes.
(E) Automatizuokite. Turėdami indėlio sutartį, turėsite sąskaitos numerį, į kurį kas mėnesį galite pervesti norimą sumą (galite pervedinėti ir dažniau, t.y. papildyti savo indėlio sutartį tada, kada norite ir galite). Tam ir reikalingas kaupiamasis, o ne terminuotas indėlis. Sudarykime automatinio mokėjimo nurodymą savo internetiniame banke, kad vos tik gavus pajamas kas mėnesį automatiškai jūsų nuspręsta pinigų suma būtų pervesta į jūsų atostogų indėlio sutartį. Jums daugiau nieko daryti nereikės — pinigai patys ten „nukeliaus“.
(F) Darykite tai visus metus, kiekvieną mėnesį. Tai yra vienas būdas: kas mėnesį atsidėti pinigų sumą ir taip per visus mėnesius iki atostogų turi būti sukaupta tiek, kiek reikia pagal skaičiavimus.
Gali būti svarbu įvertinti dar ir kitus aspektus. Ir čia jau gali būti labai individualu. Pavyzdžiui, jeigu metų pabaigoje gaunate papildomą priedą prie atlyginimo (premiją), tuomet galite planuoti, kad tą visą sumą ar dalį jos pridėsite prie atostogų biudžeto (taip taip, pervesite į atostogų indėlio sutartį vos tik gavę tuos pinigus). Taip skaičiuodami galite sumodeliuoti, kokią dalį skirsite iš premijos, kokią — atidėdami kas mėnesį.
Taip pat galite įvertinti, kad atostogų biudžetą galėsite papildyti tais pinigais, kurių neišleisite įprastam pragyvenimui tuo laiku, kai atostogausite. Pvz., jeigu žinote, kad įprastai per savaitę maistui namuose, pietums ar vakarienėms mieste išleidžiate apie 300 EUR, tuomet galite planuoti, jog atostogaudami tą sumą taip pat galėsite panaudoti. Smulkmena, bet net ir toks pavyzdys įmanomas (taip, čia mano pavyzdys): turime galimybę visiškai išjungti šildymą savo namuose, kai juose nebūname. Gyvename ten, kur nebūna -20, o tik iki -5. Tad jei keliaujame atostogauti mėnesiui žiemos metu — mums tą mėnesį šildymas nekainuoja. Ir radiatoriai nesprogrinėja žiemą. Todėl ta pinigų suma, kurią įprastai išleidžiame tą mėnesį šildymui, gali keliauti į atostogų biudžetą.
Gal jūs nuomojatės automobilį ir tą laiką, kai jo nereikės, šią sumą skirsite į atostogų biudžetą. O gal samdote namų tvarkytoją, kurio/-ios paslaugų jūsų atostogų metų nereikės? Visi šie sutaupyti pinigai — į atostogų sąskaitą.
Taigi, taip modeliuodami ir planuodami galite pasiruošti atostogoms. Ir dar — nepamirškite mėgautis procesu. Tai atostogų dalis!
Ir pabaigai apie tai, ką visi žino, bet retai tam ruošiasi!
Galiu lažintis, kad jau esate ne kartą „gyvenimo pamokytas“ — na nebūna viskas taip, kaip planuoji! O bet tačiau — planuoti ir ruoštis būtina.
Todėl turite įvertinti ir būti pasiruošę papildomą biudžeto dalį tiems atvejams, jeigu kas nors pakryptų ne taip, kaip planavote. Norite pavyzdžių? Gerai, prašau! Štai skrendate po atostogų atgal namo, atvykot į oro uostą, ieškote savo skrydžio informacijos ir suprantate, kad skrydis buvo vakar. Oops, bilietai kainuos papildomai! Na gerai, čia toks kraštutinis pavyzdys, bet suprantate, ką noriu pasakyti? O gal atostogų eigoje susidursite su galimybe, apie kurią nepagalvojote, kai ruošėtės ir skaičiavote, bet kai dabar tai prieš jus, suprantate, kad jeigu to nepadarysite dabar — visą gyvenimą gailėsitės! Dažniausiai tai kainuoja pinigus!
Tad kaip tam pasiruošti? Paprasta. Pridėkite prie suskaičiuoto biudžeto pagal planą dar bent 10 -20% papildomai. Ir toks “finansinis buferis” turėtų padėti apsaugoti jūsų atostogas. Atostogų metu jis turėtų būti atskiroje sąskaitoje. Nes tai yra ne jūsų planuoti atostogų pinigai, o tik rezervas įvykus nenumatytiems atvejams.
Kitas svarbus aspektas — turėkite papildomai bent dvi kreditines korteles su kredito limitu. Įsitikinkite, kad kelionės metu jos galios ir toje šalyje, kurioje būsite, jomis galima pasinaudoti. Ir niekada neplanuokite jų panaudoti! Jos tik tam, kad jeigu atostogų metų įvyktų pasaulio pabaiga, galėtumėte už tai susimokėti!
Ko niekada nedarykite!!! Neatostogaukite skolintais pinigais. Nenaudokite vartojimo kreditų, greitųjų kreditų, atostogų išsimokėtinai ir pan. Čia mano požiūris ir jis gana griežtas. Neskaitant tų atvejų, kai reikia spręsti gyvybės ir mirties klausimus sau ar savo artimiesiems — tada nesvarbu. Tikrai. Dėl to tos kreditinės visai geras dalykas. O visais kitais atvejais — ne.
Tęsinyje kalbėsiu apie tai, kaip organizuoti pinigus atostogų metu, kaip tai daryti techniškai, kad nekiltų pavojaus jūsų kortelių duomenims ar gryniesiems pinigams vagysčių atvejais. Ir apie tai, kaip apsaugoti pinigus nuo savęs.
O tuos, kurie norisi surasti idėjų, kaip kas mėnesinį poros/šeimos finansų valdymą padaryti sistemišku ir sėkmingai kaupti bei organizuoti savo finansus, kviečiu imtis mano e-knygos „Ko niekada neišgirsite iš bankininko: 5 žingsnių šeimos finansų valdymo modelis“.
Čia rasite visą aprašymą žingsnis po žingsnio, kaip ir ką daryti bei kodėl.
Knygą atsisiųsti galite čia: http://bit.ly/2q9Q7W1
