Enciklopedijų šviesa

Tiksliai nelabai aišku kada, bet pasak kai kurių šaltinių 1759 m. sausį (ir, galbūt, šią dieną), vos pasirodžius septintajam tomui, buvo sustabdytas prancūzų rašytojo ir švietėjo Deniso Didro (Denis Diderot) sumanytos ir įgyvendinamos Encyclopédie, ou dictionnaire raisonné des sciences, des arts et des métiers (Enciklopedijos arba sisteminio mokslų, menų ir amatų žodyno) leidimas.

Konservatizmu pagarsėjęs apeliacinio teismo teisėjas Joly De Fleury tą dieną teisme rėžė kalbą: „Bedievystė vaikšto, aukštai iškėlusi galvą… Žmonija drebia, piliečiai sunerimę. Dėl visų šių blogybių kalta taip vadinama filosofų sekta… tai jie sugalvojo projektą… siekiantį sunaikinti pagrindines tiesas, kurias mūsų širdyse savo ranka išvedžiojo pats Kūrėjas… ir vietoj to įdiegti materializmą“.

Po šios kalbos teismas uždraudė enciklopedijos leidėjams pardavinėti likusius jos egzempliorius ir įsteigė specialią komisiją jau išleistų septynių tomų turiniui peržiūrėti. Komisijos sprendimu kai kurios publikacijos buvo išplėštos iš knygų ir vasario 10 d. sudegintos priešais Teisingumo rūmus.

Enciklopedija, žinoma, buvo leidžiama ir toliau, tik slaptai. 1765 m. išleistuose 8–17 tomuose rašoma, kad leidybos vieta yra nebe Paryžius, o Nešatelis (Neuchâtel), Šveicarijoje esantis miestas. Jame ir buvo saugomos enciklopedijos spausdinimo plokštės.

Beje, sakoma, kad atėjusi apieškoti leidėjo Deniso Didro namų, policija nerado nė menkiausio su enciklopedija susijusio popierėlio. Dešimtys tūkstančių enciklopedijos puslapių tuo metu buvo paslėpti karaliaus vyriausiojo cenzoriaus darbo vietoje.

D. Didro enciklopediją įkvėpė Frensio Beikono(Francis Bacon) idėja apie žinių sisteminimą. Prie šios enciklopedijos prisidėjo žymiausi to meto protai: Žanas Žakas Ruso (Jean-Jacques Rousseau) rašė apie muziką ir politikos teoriją, Volteras (Voltaire) — apie istoriją, literatūrą ir filosofiją.

Pirmasis tomas buvo išleistas 1751 metais. Iš viso išėjo 28 tomai — 71 818 straipsniai ir 3 129 iliustracijos. Pirmi septyniolika tomų buvo išleista nuo 1751 iki 1765, o 11 graviūrų ir iliustracijų tomų buvo baigta 1772 metais.

Labiausiai prie enciklopedijos prisidėjo to meto filosofas Luji de Žokūras (Louis de Jaucourt). Jis nuo 1751 iki 1765 parašė 17266 straipsnius, maždaug po 8 per dieną.

Enciklopedija buvo labai populiari. Iš pradžių ji buvo prenumeruojama ir tik pradėjusi eiti turėjo 2000 prenumeratorių. Vėliau ji buvo leidžiama 4250 egz. tiražu (derėtų nepamiršti, kad 18 a. knygos, net vieno tomo, itin retai buvo leidžiamos didesniu nei 1500 egz. tiražu).

Ši enciklopedija įkvėpė ir kitas šalis. 1768–1771 m. Škotijos sostinėje Edinburge buvo išleisti trys pirmieji turbūt garsiausios šiuo metu enciklopedijos Encyclopædia Britannica tomai.

Keletas graviūrų iš enciklopedijos: