Neįtikėtini pietūs
Šiandien, prieš 57 metus, rašytoja Karson Makalers (Carson McCullers) surengė nedidelį, bet labai prestižinį vakarėlį, nes 74 metų baronienė Karen Bliksen-Dineke (Karen Blixen-Dieneke, slapyvardis — Isakas Dinesenas) panūdo susitikti su Merilina Monro (Marilyn Monroe).
Martinius joms plakė tuometinis Merilinos vyras, dramaturgas Arturas Mileris (Arthur Miller).
Bliksen tuo metu buvo 74 metai, bet ji vis dar buvo pašėlusi. Nors tuo metu ji svėrė tik apie 36 kg (dėl to kaltas tiek sifilis (tiesa, dėl pastarojo neaišku, ji teigė jį išisgydžiusi), tiek nervinė anoreksija, tiek jos mėgstama austrių, šampano ir vynuogių dieta), bet rūkė kaip kaminas, buvo įjunkusi į amfetaminą ir nuolat pasakojo istorijas (kol nebelikdavo klausytojų).
Į JAV ji atvyko rėžti kalbos per kasmetinius iškilmingus Amerikos menų ir literatūros akademijos pietus. Kalbėjo ji, žinoma, apie save, papasakojo, kad jos gyvenimas susidėjo iš 5 etapų, ir kiekvienam buvo parinkusi po devizą: „Sicut aquila juvenescam“ (Užaugsiu kaip erelis), „Navigare necesse est, vivere non necesse“ (Plaukti pakėlus bures yra būtina, o gyventi nebūtina), „Je responderay“ (Aš atsakysiu), „Pourquoi pas?“ (Kodėl gi ne?) ir „Be bold, be bold, be not too bold“ (Būk įžūlus, būk įžūlus, būk ne per daug įžūlus).
JAV Karen susitiko su Trumanu Kapote (Truman Capote), gėrė kokteilius su Džonu Steinbecku (John Steinbeck), bet labiausiai norėjo susitikti su Ernestu Hemingvėjumi. E. E. Kamingsu (E. E. Cummings), Karson Makalers ir Merilina Monro. Hemingvėjus buvo išvykęs, Kamingsas lydėjo ją į iškilmingus pietus Amerikos menų draugijoje.
Po iškilmingų pietų Karen susitiko su Karson Makalers, kuri žavėjosi rašytoja ir jos romanais. Išgirdusi, kad Bliksen nori susitikti su Monro, ji pakvietė ją pas save pietų (o kadangi prie gretimo staliuko sėdėjo ir Arturas Mileris, suorganizuoti viską buvo lengva).
Tiesa, keturiasdešimt dvejų Makalers po kelių insultų buvo pusiau paralyžiuota, ji vaikščiojo pasiramstydama lazdele, sunkiai valdė kairę ranką ir jei reikėdavo padėti apsirengti, lipti laiptais ir net, kartais, valgyti.
Merilinai tuo metu buvo trisdešimt treji, ji, pasak Milerio, nepažinojo nei Makalers nei Bliksen. Ji atvyko pavėlavusi.
Damoms papietavus, Karen papasakojo vieną iš savo istorijų — kaip ji jaunystėje Kenijoje sumedžiojo savo pirmąjį liūtą, o kailį nusiuntė Danijos karaliui. Tokį pasakojimą sunku perspjauti, bet Merilina taip pat turėjo istoriją, nors ir ne tokią romantišką: ji papasakojo, kaip ruošdamasi kviestiniams pietums gamino spagečius pagal uošvės receptą, bet nespėjo, svečiai jau atvyko, ir ji turėjo pabaigti juos gaminti naudodama plaukų džiovintuvą.
Karson Makalers vėliau pasakojo, kad ji uždėjo plokštelę ir jos visos trys drauge šoko ant marmurinio stalo (nors Arturas Mileris tvirtino, kad ant stalo, kaip teigia legenda, damos nešoko). Bet negi tikėsi Mileriu.
Bliksen nuomone Merilina buvo „neįtikėtinai graži“, pilna „beribio gyvastingumo“. Pasak jos, Merilina jai priminė liūtuką, kurį jai Afrikoje buvo atgabenę tarnai. „Bet aš to liūtuko nepasilikau“, — tvirtino Bliksen.
Karen Bliksen ir Merilinai Monro gyventi buvo likę nebedaug — abi jos mirė 1962-aisiais, Karen — sulaukusi 77 metų, rugsėjį, nuo išsekimo ir sifilio pasekmių, o Merilina — tų pačių metų rugpjūtį, pasak oficialios versijos, perdozavusi migdomųjų ir raminamųjų (su jos mirtimi susijusių konspiracijos teorijų čia nenagrinėsiu). Karson Makalers mirė 1967 metais, sulaukusi penkiasdešimt, nuo kraujo išsiliejimo į smegenis (paauglystėje ji sunkiai sirgo reumatine karštine, ją buvo ištikęs ne vienas insultas, o dar pridėkime ir alkoholizmą).
Bet liko knygos, filmai ir nuotraukos iš to vakarėlio.