L. Yla. Viešasis transportas 2.0, arba kaip į darbą keliausite rytoj?

Jūsų automobilis nėra naudojamas daugiau nei 90 proc. laiko. Tiesiog stovi, galbūt gražiai atrodo ir patyliukais rūdija. Nepaisydami šio fakto, daugybė planetos gyventojų jau turi arba svajoja įsigyti nuosavą automobilį, nors finansų ekspertai jį laiko vienu prasčiausių įmanomų pirkinių, nes per palyginti trumpą laiką daiktas netenka didžiosios savo vertės dalies.

Kodėl taip trokštama turėti savo automobilį? Juk daugybė žmonių kiekvieną dieną skundžiasi dėl miesto gatvėse susidarančių spūsčių, brangstančių degalų ar kylančių techninės apžiūros bei draudimo įkainių. Ar gali būti, kad ateis laikai, kai daugelis mieliau keliaus viešuoju transportu, o ne asmeniniu automobiliu?

Taip, jau labai greitai išauš diena, kai viešasis transportas miestų gyventojams bus ne pasirinkimas iš bėdos, o reali nuosavo automobilio alternatyva. Tai jau vyksta dabar, tik ne kiekvienas tai pastebi.

Išplėsta viešojo transporto sąvoka

Sąvoka „viešasis transportas“ anksčiau daugeliui, matyt, reiškė miestuose kursuojančius autobusus ir troleibusus, peizažą raižančius traukinius ir eismo sraute nardančius taksistus. Šiandien tai tik dalis visos susisiekimo ekosistemos.

Vien Vilniuje, kuris, palyginti su kitomis Europos šalių sostinėmis, yra nedidelis miestas, jau galima rasti dar bent kelias alternatyvas: dviračių dalijimosi paslaugą, automobilių dalijimosi paslaugas, pavėžėjimo įmones.

Didesnėse rinkose alternatyvų dar daugiau. Pavyzdžiui, Berlyne, kurį galima drąsiai vadinti Europos automobilių dalijimosi sostine, veikia net 8 automobilių dalijimosi operatoriai.

Vis dėlto svarbiausia ne skaičiai, o pats faktas — viešasis transportas jau turi platesnę prasmę. Žinant didžiųjų miestų ateities prognozes, tokia susisiekimo paslaugų evoliucija atrodo sveikintina ir net neišvengiama.

Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, 2050 m. apie 70 proc. pasaulio žmonių bus įsikūrę miestuose. Turint galvoje, kad tais pačiais metais Žemėje gyvens jau daugiau nei 9 mlrd. žmonių, miestams teks rasti būdų, kaip sutalpinti visus atvykstančius, ir užtikrinti patogų gyvenimą bei judėjimą. Tradiciniai susisiekimo sprendimai nebegalės užtikrinti miestų ir jų gyventojų poreikių.

Tai supranta daug specialistų, mokslininkų ir verslininkų. Todėl ir kyla idėjų, leidžiančių kitaip pažvelgti į judėjimą mieste. Bene svarbiausia jų galima apibūdinti dviem žodžiais — savavaldžiai automobiliai. Prognozuojama, kad jau 2030 m. elektra varomi savavaldžiai automobiliai aukštyn kojomis apvers automobilių pramonę, miestų transporto sistemų projektavimą bei nuosavo automobilio sampratą.

Keliauti bus pigiau, o automobilių gatvėse — mažiau

Šiais metais paskelbtoje Tonio Sebos, „RethinkX“ think-tank’o bendraįkūrėjo, Stanfordo universiteto lektoriaus bei investuotojo ir filantropo Jameso Arbibo tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad 2030 m. didžioji dalis JAV gyventojų nebeturės asmeninių automobilių, o juos pakeis dalijimosi pagrindu veikiančios paslaugos suteiktomis savavaldėmis transporto priemonėmis. Prognozuojama, kad jas pasirinks net 80 proc. amerikiečių.

Viena pagrindinių priežasčių, anot tyrėjų, lemsiančių didėjantį žmonių norą atsisakyti asmeninių automobilių, bus kaina. Suskaičiuota, kad jau 2021 m. nuosavu automobiliu nukeliautas kilometras atsieis nuo 4 iki 10 kartų brangiau nei tas, kuris būtų įveikiamas naudojantis automobilių dalijimosi paslaugos suteiktu elektromobiliu.

Tyrimą atlikę specialistai suskaičiavo, kad toks pasikeitimas vienai šeimai per metus leistų sutaupyti vidutiniškai apie 5 tūkst. eurų, kuriuos jiems tektų išleisti, jeigu nutartų turėti nuosavą tradicinį automobilį.

Akivaizdu, kad, atsisakius minties įsigyti automobilį, turės kardinaliai pasikeisti ir automobilių industrijos verslo modelis. Tyrimo autoriai prognozuoja, kad iki 2030 m. JAV keliais riedančių automobilių skaičius sumažės daugiau nei 200 mln., iki maždaug 44 mln.

Šioms prognozėms pasitvirtinus ir miestų transporto sistemose įsigalėjus savavaldžiams automobiliams, atsivertų daugybė naujų galimybių. Pavyzdžiui, išnyktų automobilių statymo vietų problema, nes savavaldės transporto priemonės beveik niekada nestovėtų. Atvežusios vieną keleivį, jos iškart važiuotų pas kitą. Dėl to miestuose atsirastų daug laisvų erdvių. Buvusias automobilių statymo aikšteles bus galima išnaudoti rekreacinių zonų kūrimui ar naujų NT projektų plėtrai.

Smagiausia, jog pasaulyje apstu konkrečių pavyzdžių, rodančių, kad būtent į tokią ateitį ir judama. Kad ir kaip utopiškai tai skambėtų, didžiosios automobilių gamintojos viena po kitos skelbia apie savavaldžių automobilių išriedėjimą į gatves jau per artimiausius penkerius metus. Pavyzdžiui, „Ford“ vadovas teigia, kad jų bendrovė savavaldžius automobilius pristatys viešai 2021 m.

Aišku, tokia tema negali apsieiti be „Teslos“ ir Elono Musko. Šis yra pažadėjęs, kad jau kitais metais jo bendrovė pristatys pirmuosius savavaldžius elektromobilius.

Tokių automobilių rinkoje stumdosi ir būrys startuolių. Vienas jų — „NuTonomy“. Jo vadovai teigia, kad savavaldžiai taksi automobiliai Singapūre kursuos jau kitais metais.

Stebint tokias tendencijas, į galvą ateina viena Thomo Edisono mintis, kurią šis paskelbė po to, kai išrado elektros lemputę. Tuomet jis sakė: „Dabar padarykime, kad elektra būtų tokia pigi, jog žvakes degintų tik turtingieji.“

Sentenciją galima pritaikyti ir kalbant apie žmonių judėjimą miestuose: „Padarykime viešojo transporto sistemą tokią patogią ir prieinamą, kad nuosavus automobilius vairuotų tik snobai.“

Like what you read? Give Modus Group a round of applause.

From a quick cheer to a standing ovation, clap to show how much you enjoyed this story.