Kur susitinka Rytai ir Vakarai

Hong Kong — pulsuojančio chaoso Rytų ir Vakarų kultūrų derinys, kuriame kiniškas darbštumas ir britiška arogancija, žmonių tankumas muša rekordus, o iš vandenyno pūstelėjęs vėjas negaivins nebent dažnai kabančius sunkius debesis prapūs ir kartais nušvis kaitri rytietiška saulė. Žemė tolimuosiuose rytuose kur kažkada praskridęs drakonas savo prisilietumus uodega pavertė salomis… Jų iš viso galima suskaičiuoti iki 235. Hong Kong specialusis administracinis regionas, Siangangas (kin. 香港, Xiānggǎng ‘Kvapnusis uostas’) — viena iš dviejų Kinijos Liaudies Respublikos specialiųjų administracinių teritorijų. Iki 1997 m. buvo Jungtinės Karalystės kolonija. Dėl ypač žemo korupcijos lygio ir palankios mokesčių sistemos šis miestas vadinamas Azijos finansų sostine, stambių tarptautinių kompanijų, bankų centru su vienu šiuolaikiškiausiu pasaulyje oro uostu. Lietuvos piliečiams keliaujant į Hong Kong viza nereikalinga.

Kinijos pasaulis, jam būdingas triukšmas, kvapai ir keisti valgiai bei kalba gaubia šį miestą, tačiau angliški pėdsakai nedingę. Visi užrašai dvejomis kalbomis — anglų ir kantoniečių. Dauguma gyventojų supranta angliškai, visi kiti puikiai kalba šia kalba. Kitas anglų kolonizacijos palikimas — eismas kairiąja kelio puse, miesto gatvėmis kursuoja dviaukščiai autobusai, o baltųjų žmonių ne ką mažiau nei kinų, azijiečių. Hong Kong didžiausia aukščiausių pastatų koncentracija visame pasaulyje. Žemės plotas mažas, o žmonių skaičius didelis, išeitis stiebtis į viršų. Erdvės čia nėra ir ji labai brangi, butai maži, viešbučių kambariai taip pat. Sutaupyti šiame mieste turbūt nepavyks, pagundų daug, prekybos centrai milžiniški, pragyvenimas brangus. Nors, kai kas pigiau nei Europoje. Jeigu nutarsi pavalgyti vietinio kino kukliame restoranėlyje ne tik sutaupysi, bet ir įgausi nekasdieninės patirties, kiniško maisto egzotika ir tuoj pat patiekiama arbata. Bet apie maistą ir restoranus pelniusius Michelin ne vieną žvaigždutę pasakosiu kitą kartą, kurių šiame mieste sočiai.

Hong Kong drausmingas miestas per raudoną šviesoforo signalą niekas neina net jeigu ir mašinų nėra, transportas čia perpildytas, tačiau kamščių nematyti, viskas suorganizuota nepriekaištingai. Oro uostas vienas intensyviausių pasaulyje, bet eilių ir grūsčių nėra. Niekas nekrapšto nosies, dirba greitai ir sistemingai. Trečdalį miesto galima praeiti tuneliais, neiškišant nosies į gatvę į tvankų arba lietingą orą.


Pakilus į vieną aukščiausių Hong Kong taškų, 552 metrų aukštį — Victoria Peek (Viktorijos kalva) tarsi ant delno atsiveria miestas ir vaizdai aplink jį. Į kalvą kelia daugiau nei 100 metų senumo funikulierius. Reginys žavingas, dangoraižiai vienas už kitą didesni ir gražesni, iš kitos pusės ramus uostas į kurį grįžta laivai… Nors vaizdas džiugina akį bet kuriuo paros metu, naktį įsižiebusios miesto šviesos užgniaužia kvapą. Norisi tiesiog pabūti.


Centro panorama, Hong Kong sala iš anapus sąsiaurio, nuo Kowloon sužimba įvairiausiomis šviesomis, kuomet kas vakarą 20:00 val., prasideda šviesų šou, šviesų ir muzikos simfonija. Pagal muziką judantys žibintai ir žali lazeriai nutapo paskutinius štrichus tai beveik tobulai panoramai.


Naktiniai dangoraižiai niekada nesenstantis vaizdas, judantis metropolis įsuka ir priverčia pasijausti jo dalimi. Nuostabus jausmas, kultūrų mišinys ir žmonės. Netgi pliaupiantis lietus negadina vaizdo. Nepailstančiame mieste, kai privalai bėgti kartu, kai pameti laiko nuovoką randi akimirkų, kurios priverčia sustoti, atsisėsti ir tiesiog stebėti praeivius gatvėje. Čia visada bus kur nueiti, visada visur pilna žmonių, visada bus pramogų ir geriausių restoranų, čia visada bus ką švęsti… Švęsti paskutinę stotelę ir vainikuoti beveik metų laiko kelionę, nepamirštamą Pietryčių Aziją.


Ačiū skaičiusiems. Jeigu patiko spausk mažą žalią širdelę žemiau 💚. Man bus malonu, o taip pat tai padės kitiems žmonėms rasti mano istorijas/pasakojimus.


Like what you read? Give Monika Pociute a round of applause.

From a quick cheer to a standing ovation, clap to show how much you enjoyed this story.