Lietuva, aš tave myliu

Jun 20, 2016 · Unlisted

Visada prisistačiusi esanti lietuvė jaučiuosi už tai atsakinga. Juk taip susidaromas įspūdis apie šalį, kuo daugiau mūsų šypsenų, kuo daugiau paliestų širdžių, tuo Lietuva gražesnė ne tik mūsų, bet ir kitų akimis…

Sakoma išvykęs supranti, gal tiesos tame ir yra. Neketinu prisiekinėti esanti didelė šalies patriotė, man šis žodis ganėtinai stiprus, tad jį vartoju atsargiai… Tačiau manau turinti pakankamai sveiką supratimą apie savo šalį, kurioje gimiau ir užaugau, kurioje mano šeima. Turiu nuo vaikystės įskiepytas teisingas vertybes apie Lietuvą ir kiekvieną kartą, kai girdžiu nuoširdų Tautiškos giesmės giedojimą nubėga malonus šiurpuliukas per kūną ir taip, tai mano šalis, buvo, yra ir visada bus. Tai mano gimtinė, mano žemė, mano kraujas ir šaknys. Tokie jausmai rūsena manyje nesvarbu kur būčiau, nesvarbu ką daryčiau, netgi visai nesvarbu kur būsiu ateityje, kur gims ir augs mano vaikai, tačiau nepriklausomai nuo visų šių aplinkybių aš visada būsiu lietuvė. Nepriklausomai nuo žmonių teršiančių Lietuvos vardą, nuo istorijų mus ,,garsinančių”, visada didžiuojuosi esanti lietuvė. Nėra vien tik blogi ir geri žmonės, nėra sprendžiama iš vieno apie visus, ką kartais ir patys dažnai pamirštame…

Juk ne visi lietuviai gyvenantys (pvz.) Londone dirba juodžiausius darbus, gyvena po N žmonių susigrūdę nuomotame name, kaip studentų laikais bendrabutyje (taip pigiau), savaitgaliais nosies neiškiša (Londonas labai brangus miestas), nepasisklaidysi plačiai po barus… Tad, užsiiminėja buitiniu alkoholizmu (,,atsipalaiduoti” tai reikia) ir taip stumia laiką. Metai bėga, diena keičia dieną, jie vis dar kalba tik lietuviškai, na dar rusiškai, aj, dar šiek tiek lenkiškai, nes bendradarbių ir kaimynų — dauguma. Kartą per metus grįžta į Palangą ,,nieko sau negailėti” ir sarkastiškai nesuprasti, kaip žmonės gyvena Lietuvoje… Tiesa, dar paprastai nesvetimas demonstratyvus rasizmas, moka aršiai ,,diskutuoti” (ypač socialinėje erdvėje), drabstytis purvinomis nuomonėmis apie atvykėlius iš artimųjų rytų, šiaurės Afrikos šalių, pamirštant save… Nežinau kiek tame ,,paveiksle” tiesios, nenoriu nieko įžeisti, tačiau tikiu tokių pavyzdžių turime. Aš asmeniškai daugiau pavyzdžių turiu sėkmingai emigravusių žmonių, tendencingai siekusių geresnio darbo (ir pasiekusių), karjeros, besimokiusių, puikiai kalbančių anglų ir kitomis kalbomis ir tai sveikintina štai apie tokius lietuvius gera kalbėti. Taip, Lietuvoje šiuo metu ne kažką, kaip suprantu, euras matyt padarė savo, atlyginimai taip ir liko priešeurinėje stadijoje, na bet nieko čia nepaburnosi, gal bus geriau ir tikiu, kad bus, ir tikiu jaunų, perspektyvių ir talentingų žmonių šviesiu rytojumi, tik ryžto reikės, dar sėkmės šiek tiek ir labai labai daug darbo. Bet juk nieko naujo nepasakiau, visur taip pat, ne tik Lietuvoje, niekur niekas neįvyksta savaime. Aš tik labai labai tikiuosi ir prašau, dar neišvažiuokite visi tie, kurie galite būti gražia ateitimi.

Priminsiu, aš ne emigrantė, šiuo metu keliauju ir nesu iškeitusi Lietuvos į jokią kitą pasaulio šalį (kol kas 😊)… Kodėl šiandien rašau apie Lietuvą? Išties ši mintis atkeliavo labai paprastai, kartą su Marcel kalbėjome apie Lietuvą, Vilnių, Klaipėdą, mat ilgesys jau daro savo… Jis didelis Lietuvos gerbėjas, kai tik kalba pakrypsta apie Lietuvą neužtildysi, šnekės, pasakos ir rekomenduos aplankyti, o Vilnius, tai miestas vienas iš TOP 5 jo sąraše (o matęs jis nemažai). Apie netolimą istoriją žino daugiau už statistinį lietuvį, o apie Lietuvos vyrų krepšinio komandą, kurią tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę finansavo amerikiečiai, kad galėtų dalyvauti olimpinėse žaidynėse, su pasididžiavimu pasakoja, kaip apie savo šalį. Na o aš, gal kaip ir daugelis lietuvių, turinti tą santūrumo bruožą, dažniau linkusi nutylėti, kaip čia girsiesi, o ir girti tai kas sava, lyg ir nepatogu. Tokie jau mes. Taigi, grįžtu prie to, kaip mes kalbėjomės ir kaip gimė ši tema: atvykęs į Vilnių Marcel sutiko nemažai žmonių, įgijo draugų, tame tarpe lietuvių ir užsieniečių gyvenančių Vilniuje. Man, bent jau anksčiau visada kildavo toks paprastas klausimas, na kodėl žmonės iš kitų šalių (nuostabių pasaulio ir Europos miestų) apsigyvena Lietuvoje? Taip, dažnai būna darbo ir verslo reikalai, po to, gal visai pradeda patikti, dar vėliau jau žiūrėk ir lietuvaitės ilguose šviesiuose plaukuose įsinarpliojo… Gyvenimas. Kad ir kaip ten būtų, esmė, jie gyvena. Mėgaujasi. Džiaugiasi. Pasak Marcel, Vilniuje yra viskas ko reikia kokybiškam žmogaus gyvenimui: nuostabus senamiestis, pakankamos laisvalaikio galimybės, puikūs restoranai, kokybiškas maistas, puikūs žmonės ir nebrangu (turbūt buvo…). Šiuo atveju gal iš kurios perspektyvos pažiūrėsi, po New York, pigu, po Azijos — nelabai… Ir dar su skrydžiais prasčiau, pagrindinės tiesioginės kryptys — Londonas, Dublinas, Oslas… Bet, paklausa gimdo pasiūlą, tad negali pykti… Vėl nukrypau, taigi, Marcel sutiktas žmogus, amerikietis, Brianas, gyvenęs Vilniuje, šiuo metu trumpam grįžęs į savo gimtąją Philadelphia. Savo Facebook paskyroje įkelia nuotrauką, vieta iš žymiojo filmo ,,Rocky” tie laiptai, kuriais jis, pagrindinis filmo veikėjas, bėgiodavo ir pasiekęs viršų iškeltomis rankomis šokinėdavo, taigi, Brianas šioje vietoje nusifotografuoja su Lietuvos vėliava rankose. Sakykite ką norite, mane tai papirko — vau! Ir štai tokiomis akimirkomis stabteli ir susimąstai, visgi turime kažką dėl ko reikia mylėti, dėl ko galima norėti sugrįžti, dėl ko gimsta įkvėpimas rašyti.


Pisiminkime kokią turime istoriją, žmones kovojusius už laisvę, nė sekundei nesuabejojusius ką rinktis, ar matėte filmą ,,Nematomas frontas”, rodytą kino teatruose turbūt prieš 1,5 m.? Pažiūrėkite. Jo kūrėjai: Jonas Ohman (gim. 1965 m. Švedijoje), Vincas Sruoginis (gim. 1973 m. JAV), Mark Johnston (gim. 1974 m. Švedijoje). Filme pasakojamos partizanų istorijos, prisiminimais dalijasi istorijos liudininkai. Nuostabus dokumentinis filmas iškeliantis į paviršių tikrąsias vertybes: meilę, drąsą, ištikimybę. Jie kovojo pamiršę save, kovojo už šalį, už laisvę, už draugus ir artimuosius, už pasaulį, kuriame dabar gyvename. Ar šiandien Tu būtumei vienu iš Jų… ?


O Baltijos kelias, neabejoju dauguma pamenate? Baltijos šalių gyventojus susikibusius rankomis, žmonių grandinę nusidriekusią nuo Talino, per Rygą iki Vilniaus. Tai įvyko 1989 m., rugpjūčio 23 d., apie 2 milijonai žmonių, apie 600 kilometrų vieningoje ir drąsioje taikioje akcijoje. Tai visų Baltijos šalių gyventojų siekis, tikėjimas demokratinėmis idėjomis. Bendras tikslas, brolybė ir vienybė. Ar pamenate dainą, dar vadinamą Baltijos šalių himnu — ,,Bunda jau Baltija”? Trikalbė daina sukurta Latvijos kompozitoriaus Boris Rezņik. Galinga ir jautri iki pat šiandien. Aš tikiu girdėjote šią dainą ir anksčiau, ne tik per TV šou dainuojančius lietuvaitį ir latvijos daininkę… Dainos tekstą lietuvių kalba atliko Žilvinas Bubelis. Aš ją kaip dabar pamenu, tuo metu filmuoti neryškūs vaizdai, moterys ir vyrai, jauni ir seni su vaikais ant rankų, jie buvo ten. Mano tėvai tame tarpe taip pat.


Ašarą braukiau žiūrint filmą „Kita svajonių komanda“ (angl. The Other Dream Team), JAV sukurtas dokumentinis filmas apie Lietuvos nacionalinės vyrų rinktinės kelią 1992 m., Barselonoje, iškovotą bronzą, pirmąją kovą už nepriklausomą Lietuvą, už svajonę visais okupacijos metais. Filmo režisierius — Marius Markevičius, išaugęs lietuvių išeivių šeimoje Los Angeles. Tai filmas ne tik apie sportą, siužetas neišvengiamai nukrypsta į politinius motyvus, kokios svarbios šios olimpinės žaidynės buvo Lietuvai, tai buvo išsilaisvinimas iš okupacijos.


Apie Lietuvą būtų galima rašyti ir rašyti, tik turbūt skaityti Jums pabostų. Todėl pabaigai klausiu sutiktų žmonių: ,,Ką esi girdėjęs apie Lietuvą, sakyk pirmą mintį šovusią į galvą”? Ką išgirdau pasakoju Jums:

Alessio, Italija 🇮🇹 : niekada nesu buvęs Lietuvoje, bet legendos sklando, kad ten gyvena gražios merginos. Draugai sako, kad joms patinka italai 😀.


Ross, Didžioji Britanija 🇬🇧: gražios merginos, alus ir krepšinis!


Tim, JAV 🇺🇸: Lietuvą garsina krepšinis, netgi žinau vieną krepšininką — Šarūnas Marčiulionis.


Enrique, Ispanija 🇪🇸: vienareikšmiškai — krepšinis ir žinoma Sabonis!


Guido, Olandija 🇳🇱: Baltijos valstybė, Nato narė, sostinė — Vilnius. Taip pat nepaprastai geras internetas, girdėjau taip sakant, ar tai tiesa? (Patvirtinau — taip!)


Jamie, Didžioji Britanija 🇬🇧: nieko nežinau apie Lietuvą, gėda! Esu girdėjęs, kad gražios merginos, dabar matau, tikra tiesa! 😀


Marjet, Olandija 🇳🇱: žinau žemėlapyje kur yra Lietuva. Mano draugės draugė gyveno Vilniuje ir minėjo, kad tai labai gražus miestas. Esu girdėjusi apie muzikos festivalį, bet pamiršau vardą…


Darren, Airija 🇮🇪: gražios merginos ir senamiesčiai.


Polly, Tailandas 🇹🇭: tai maža ir jauna valstybė šalia Rusijos, neseniai atgavusi Nepriklausomybę. Pažįstu keletą lietuvių.


Daniel, Didžioji Britanija, Velsas 🇬🇧: žinau, kad Lietuvos sostinė yra Vilnius, kaimyninės sienos ribojasi su keturiomis valstybėmis, lietuviai mėgsta bulvių košę! Man Jūsų kalba skamba, kaip rūsų, žinau, kad tai skirtingos kalbos (juokiasi) ir lietuviai atrodo laimingesni žmonės.


O štai žemiau keletas trumpų video, pažvelkite į Lietuvą iš aukštai!

Ir nesakykite, kad negraži ta mūsų Lietuva. Ačiū!


Jeigu tau patiko, prašau paspausk žemiau esančią žalią širdelę ⬇️


Jeigu perskaitei viską iki galo, galbūt bus įdomūs ir kiti mano publikuoti Blog’ai:

Arba sek mane Instagram, rasi daugiau nuotraukų iš kiekvienos kelionių dienos.

instagram.com/monikapoc

twitter.com/monikapoc

pociute.com

Unlisted

Monika Pociute

Written by

Aš keliauju, ragauju maistą egzotiškuose kraštuose, su Jumis dalinuosi įspūdžiais

Welcome to a place where words matter. On Medium, smart voices and original ideas take center stage - with no ads in sight. Watch
Follow all the topics you care about, and we’ll deliver the best stories for you to your homepage and inbox. Explore
Get unlimited access to the best stories on Medium — and support writers while you’re at it. Just $5/month. Upgrade