Sutikti žmonės: trys beždžionės

Na taip, jos tokios: jaunos ir žavios, kvatojančios, nepaprastai drąsios, skleidžiančios pozityvą, o meilė gyvenimui trykšta per kraštus ir jos tikrai mėgaujasi, nesumeluosi, nepaslėpsi, tai matoma! Atsikvepiu ir nuoširdžiai sakau, na pagaliau — lietuvaitės, sutiktos čia, Pietryčių Azijoje, Tailande, širdis džiaugiasi, jos tikrai kietos ir tikros apie jas noriu rašyti.

Pažintis mūsų prasideda Instagram, dėmesį patraukė matyti vaizdai, keliaujame labai panašiais maršrutais, paskui pažintį perkeliame į Facebook, į ,,3 Monkeys on the Road” profilį, kuris spinduliuoja nepaprastai gera energija, na o dabar mes sėdime visos ir plepame jau gyvai, o kalbos kiek, nenutylame, lengva ir paprasta, taip natūraliai tarsi pažįstamos jau senai. Jau po pirmųjų pažinties minučių suprantu, jos tikrai tokios kokias mačiau nuotraukose. Nuoširdžios ir paprastos, neprisidengusios sukurtu virtualios erdvės personažu, akivaizdu, su jomis gera, jos tikros ir mane tai įkvepia. Gal įkvėps ir Jus, susipažinkite:

Milda, Laima ir Aurimė į didžiausią savo gyvenime nuotykį nėrė dar praeitų metų lapkritį: Indija, Tailandas, Vietnamas, Laos, Kambodža, Filipinai, Malaizija. Neblogai, tiesa? O Koh Lanta (Tailando sala) jų paskutinė stotelė, paskutiniai saulės spindulių gurkšniai prieš Europą, tiesa, namais jos vadina Londoną.


  1. Gal pradėkime nuo to, kaip kilo mintis apie šią ilgą kelionę, papasakokite priešistorę sprendimo, kas įtakojo?

Minčių tokių būta jau senai, visada svajojome keliauti, tik vis neįsivaizdavome, kad gali būti įmanoma. Gąsdino pats pasiruošimas, kiek reikalų, mesti darbus, nutraukti butų nuomos sutartis, išsikraustyti ir visa kita. Tačiau, kažkas iš aukščiau mums padėjo, nes nuo sprendimo priėmimo akimirkos, viskas dėliojosi savaime. Netgi nuomojamo namo sąvininkas pranešė, kad ruošiasi parduoti jį, tad mes turėsime išsikraustyti. Milda pasiūlė Laimai, kuri apsisprendė per pusdienį ir tarė tvirtą — taip! Nors pirminė mintis buvo kategoriškas ne. Apie vasarį jos jau žinojo ir tendencingai ruošėsi kelionei. O Aurimę sutikome netikėtai, Palangoje, papasakojome apie savo planus ir pasiūlėme prisijungti, o ji daug negalvojusi pasakė taip. Negalėtume sprendimo leistis į kelionę susieti su tam tikrais įvykiais, tiesiog pagrindinis variklis visada buvo troškimas keliauti, pažinti pasaulį, tik gal anksčiau nebuvo galimybių arba tiesiog manėme, kad jų nėra. Dabar akivaizdu, kad įmanoma viskas, kai nori.

2. Ko bijojote labiausiai, kas neramino?

Visiškai nieko nebijojome, visos balsu sušunka. Gal tik kiekviena viduje pagalvodavome, kaip mums seksis bendrauti kartu, ar neužknisime viena kitos, visgi trys moterys…

3. Kodėl Pietryčių Azija?

Iš karto žinojome, kad ši kryptis, traukė Azija, be to, tai pradedančiųjų keliautojų vienas populiariausių maršrutų. Pigu, saugu, egzotiška.

4. Paprastai į tokias ilgas keliones žmonės leidžiasi vedini kažkokių asmeninių išgyvenimų, ieškantys kažko, siekiantys pamiršti ir atrasti, koks Jūsų tikslas?

Nei viena neturėjome blogų išgyvenimų nuo kurių norėtume pabėgti. Turėjome troškimą keliauti, pamatyti, patirti. Viliojo laisvė, pažinimo troškimas. Pamiršti rutiną, didžiulį miestą, nuolatinį skubėjimą, tiesiog grįžti į savo tikrąjį pradą. Turėti laiko sau, mėgautis gamta, daryti tai ką mėgsti.

5. Kas jums yra komforto zona?

Milda: žinojimas, kad turiu stabilias pajamas, galiu planuoti savo išlaidas ir žinau dieną, kada bus atlyginimas. Laima: žinojimas ką darau, kur einu, kur dirbu ir gyvenu. Aurimė: saugumo jausmas, sukurta aplinka, kurioje gyveni. Tačiau dabar visos supratome, kad, kai išeini iš komforto zonos supranti, kad tai nebuvo komforto zona.

6. Diena, kurios nepamiršit? Ar tokia buvo?

Lapkričio 27 diena, šią dieną įvyko motorolerio avarija. Pirma Aurimė, palydint ją pakeliui į ligoninę ir Milda, abi tuo pačiu metu, susitikome ligoninėje… Dabar juokinga, bet buvo baisių akimirkų… Tačiau šis įvykis pakeitė viską, sutvirtino mūsų trejetuką. Taip pat niekada nepamiršime pirmos dienos Delhi (Indija). Nenusakomi jausmai užplūsta, šokas, nuostaba, reikia pamatyti.

7. Ką reiškia keliauti trim merginom, nebaisu? Su kokiais sunkumais susidūrėte kelyje?

Kaip tik patogiau trim merginom, kambarys vienas, gali daug kuom dalintis. Keliauti tikrai nebaisu. Šalys nėra pavojingos, niekada nesijautėme nesaugios. Pradžioje nemaloniai jausdavomės palydimos vyrų žvilgsnių, ypač Indijoje, bet tokia kultūra, pas juos tai normalu, priimta, o mes dar baltos, tai kaip nežiūrėsi! (juokiasi). Mes visada norėjome bendrauti su kitais keliautojais, sutiktais žmonėmis, tik pastebėdavome, kad žmonės ne visada išdrįsta prieiti, nes mes jau kompanija.

8. Kokios palikote savo šalį ir kokios grįšite? Skirtumą jau matote? Ko išmokė ši kelionė?

Kelionė tave vienareikšmiškai pakeičia, tampi geresniu, pozityviu. Supranti, kad stipriai paaugai, o kiti taip ir liko toje pačioje vietoje. Nenorime nieko įžeisti, nes ir mes būtume tokios pat ir tame pačiame taške. Sutikti žmonės įkvepia, jų paprastumas, jų noras bendrauti, domėjimasis tavimi, tiesiog kaip žmogumi, ne kuom tu dirbi, kokias pareigas užimi ir kuom galėsi būti naudingas ateityje. Stebina nuoširdumas, išnyksta materialus pasaulis. Mes sutikome visame pasaulyje žinomų žmonių, kurie sėdėjo su mumis ir plepėjo, mums tai nauja, mes to nesuprantame, kaip taip gali būti. Bet yra. Kelionėje supranti, kad tikrai viskas yra įmanoma, gali daryti ką tik nori, gali gyventi savo laime.

9. Didžiausią įspūdį palikusi šalis?

Sunku išskirti ir paminėti vieną, kiekviena savita, kiekviena turinti kažką ypatingo, labiausiai paveikia sutikti žmonės, todėl vienbalsiai sakome, širdį palikome Kambodžoje.

10. Kokie Jūsų tolesni planai? Ar jau generuojamos kelionės ateityje?

Kol kas visos mūsų mintys ir planai apie keliones, norime keliauti kuo daugiau, tikslas gįžti, dirbti ir užsidirbti tolesnėms kelionėms, bet nepamirštant savęs, laisvalaikio, negali užsidaryti ir gyventi darbas — namai. Noras užsiimti ir atrasti naujas veiklas, save realizuoti prisidedant prie kilnių projektų. Prisidėti teikiant pagalbą tiems, kuriems jos reikia, saugoti gamtą, rasti bendraminčių, tiesiog būti naudingu žmogumi. Iki kelionės turbūt trūko motyvacijos, tačiau sutikti žmonės mus įkvėpė. Jų istorijos, pasakojimai, jie keliauja po pasaulį, padeda vietiniams, dirba mokyklose, koks tai didelis indėlis ir nauda! Na, o žmogus prisilietęs prie to gauna dar daugiau — geros energijos.

11. Kokią žinutę norėtumėte perduoti visiems, kurie sekė Jūsų keliones, o ypač gal merginoms?

Jeigu kirba mintis keliauti — darykite tai, nelaukite! Tai nėra taip sudėtinga, kaip atrodo, mes galvojome taip pat. Kiekvienam kelionės gali duoti skirtingos patirties, visi esame skirtingi, kitaip matome ir mąstome. Tai yra geriausias nuotykis, mokykla. Išvyksti su tam tikrais klausimais manydamas gauti atsakymus į juos, tačiau dabar supratome, kad klausimų dar daugiau ir jie visai kitokie. Sutikome daug keliaujančių žmonių, šeimų su vaikais ir tai pavyzdys, paspirtis.


Ką ir bepridursi, viskas ir taip akivaizdu, turbūt vienas geriausių sprendimų šių merginų gyvenime. Nėra mokyklos ir universiteto galinčio išmokyti gyvenimo, kurį išgyveni keliaudamas. Ką patyrei ir pajautei, ko išmokai ir kokiu tapai. Niekada neatkartosi o ir nereikia, viskas nusėsta gražiai tavyje. Kaip sakoma ,,Kartą paragavęs negali sustoti”, turbūt šis posakis čia kaip tik. O aš dėkoju likimui už suteiktą progą sutikti jas, mes turėjome gerą laiką, gal kada nors ir vėl susitiksime, kas žino kur, kuriame pasaulio krašte. Žinau tik viena, tai nutinka, niekada nežinai… Milda, Laima ir Aurime, ragaukite, ieškokite ir niekada nesustokite, gero kelio!


Jeigu tau patiko, prašau paspausk žemiau esančią žalią širdelę ⬇️


Jeigu perskaitei viską iki galo, galbūt bus įdomūs ir kiti mano publikuoti Blog’ai:

Arba sek mane Instagram, rasi daugiau nuotraukų iš kiekvienos kelionių dienos.

instagram.com/monikapoc

twitter.com/monikapoc

pociute.com

One clap, two clap, three clap, forty?

By clapping more or less, you can signal to us which stories really stand out.