IT politika arba jos nebuvimas

Šiandien atsitiko ir gerų/įdomių ir nelabai įdomių/gerų dalykų. Tai paskatino mane parašyti viską ką dažnai jau sakau daug kam.

asociatyvi gyvatė

Valstybės kontrolė

Geras dalykas — Valstybės kontrolė pykštelėjo savo valstybės atvirų duomenų audito ataskaitą. Kaip gerus pavyzdžius mini Vilniaus savivaldybę ir Viešųjų pirkimų tarnybą. Tai mane aišku džiugina, nes įgyvendinimą reikšmingai tempiau abejais atvejais.

Nepaisant aprašytų duomenų atvėrimo trūkumų, kai kurios viešojo sektoriaus įstaigos 2011–2016 m. siekė atverti turimus duomenis, kūrė portalus, pateikė susistemintus duomenis [98] .
[98] — Valstybės tarnybos departamentas pateikia duomenis apie valstybės tarnybą (http://statistika.vtd.lt/index.html); Viešųjų
pirkimų tarnyba pateikia viešųjų pirkimų informaciją (http://www.freedata.lt/vpt/); Vilniaus miesto savivaldybė atvėrė
transporto, biudžeto ir kitus duomenis (http://www.vilnius.lt/lit/Atviri_duomenys_/4206, github.com/vilnius ir
atviras.vilnius.lt/tinklarastis), pateikia viešus Vilniaus miesto savivaldybės GIS duomenis .csv, .kml, .shp formatais (gis.opendata.lt).

VTD žinoma, nesiskaito, nes pirminės informacijos ir žalių duomenų nepateikia, tik agreguotą statistinę informaciją.

Man patiko Arūno Dulkio užsidegimas ir gana aiškus atvirų duomenų sąvokos ir naudos paaiškinimas per Delfi spaudos konferencija — verta paklausyti:

Ataskaitoje yra ir nelabai gerų dalykų. 17 rekomendacija šioje ataskaitoje skamba taip:

Siekiant efektyviau valdyti duomenų atvėrimo paklausos ir pasiūlos procesus ir nekartoti techninės infrastruktūros kūrimo klaidų: 17. kuriant naują duomenų atvėrimo technologinį sprendimą (portalą), techninėje specifikacijoje numatyti, kad bus įdiegtos gerosios praktikos rekomenduojamos grįžtamojo ryšio gavimo, atvėrimo kokybės (kiekybės) gerinimo, inventorizacijos ir stebėsenos funkcijos.

Nuoširdžiai tikiuosi, kad ši rekomendacija kaip ir didžioji dalis valstybės kontrolės rekomendacijų (žiūrint statistiškai) bus ignoruota. Portalo ar nacionalinės politikos neegzistavimas nesutrukdė nei VPT nei VMSA padaryti atvirų duomenų. Nesutrukdė ir kitoms įstaigoms, kurios tai padarė visai neseniai, pvz. VRK. Arba va pati Valstybės kontrolė šiandien taip pat atvėrė duomenis be jokio portalo, į websaitą įdėjo. Jeigu yra poreikis portalo, yra sukurta krūva galimybių juos realizuoti atvirose platformose — GitHub, DataHub, Europos atvirų duomenų portale ir t.t. Taip pat puiki mintis būtų pakurti atviro kodo atvirų duomenų portalą CKAN platformos pagrindu. Tai atviro kodo programinė įranga, bet ak, juk tada nebeišeina nusipirkti didelių ir prabangių uždarojo kodo programinės įrangos licencijų.

Nief C10

Atskiras atvejis ne tokių gerų naujienų atėjo iš seimo, kuriame buvo pasiūlyta įkurti “nief informatikon officer (C10)” (spellingas atitinka jų spellingą įrašo rašymo metu). Intencija galbūt nebloga, nes matomai norima steigti valstybės CIO, kuris būtų atsakingas už IT politikos formavimą ir vykdymą. Deja, panašu, kad čia buvo labiau tiesiog išgirstas kažkoks įdomus terminas, kuris buvo neteisingai net užrašytas, nes jo reikšmė yra visiškai nesvarbi. Jis juk turės daryti štai ką:

Pasak projektą pristačiusio laikinai einančio pareigas susisiekimo viceministro Arijando Šliupo, priėmus įstatymą bus sudarytos teisinės prielaidos valstybės mastu įgyvendinti esminę pertvarką, tai yra konsoliduoti valstybės informacinių išteklių infrastruktūrą ir institucijoms pereiti nuo nuosavos infrastruktūros naudojimo prie infrastruktūros, gaunamos kaip debesijos paslauga, naudojimo.

Praktikoje tai atrodo taip. Yra mokykla kur nors pvz. Plungėje. Jinai turi vietinį IT specialistą, kuris galbūt dirba savivaldybėje, bet esant reikalui papildomai prisiduria prie algos pagelbėdamas su kompais informatikos klasėje ir administracijoje. Arba kai printeris stringa. Dar yra vietinė kompiuterių krautuvė, kurioje yra visokių detalių ir tonerio printeriui. Miestelyje užtai išsilaiko keletas žmonių, kurie gauna kuklias bet visai neblogas algas ir ten visai gerai gyvena. Valstybės informacinių išteklių konsolidavimas dabar perkels visą mokyklos ir savivaldybės infrastruktūrą į kelis duomenų centrus. Esant problemoms, o jų tikrai bus, jiems reikės susimokėti įsteigtų valstybinių įmonių IT specialistams Vilniaus rinkos kainą, kuri maždaug bus 50 eurų už valandą. Tokiu būdu keli dideli valstybiniai duomenų centrai turės užtikrintus pastovius kraniukus iš visos Lietuvos. Smulkus verslas ilgainiui užsidarys, o dar likę IT specialistai paliks miestelius, nes neturės ką ten veikt. Įstaigos, tuo tarpu, turės po rimtą inkarą pririštą prie kojų, nes jokių greitų IT srities pokyčių padaryti nebegalės, o išlaidos infrastruktūrai išaugs.

Kitaip tariant, iš esmės nėra jokios šito projekto naudos valstybei, jos vystymuisi, inovacijoms, geresniam valdymui, niekam. Išskyrus žinoma Microsoftą, Oracle’ą ir kitas didesnes bendroves, kurių virtualizacijos sprendimai, licencijos dideliais kiekiais bus perkamos į šiuos duomenų centrus. Ir žinoma, duomenų centrus reikės pastatyti ir įrengti. O čia juk nekilnojamo turto projektas. Taprasme, jeigu tu sakai, kad skatini inovacijas, mokslą, startuolius, you-name-it, bet nepastatai nė vieno pastato, tai ar išvis tu asmenybė? Ar išvis galima traktuot, kad tu užsiimi kuo nors rimtu?

Viešieji pirkimai

Manęs draugas klausia. Sako, žėk o tai vat kaži kaip čia Talino savivaldybė nusipirko Evernote Premium. Gi jie tikrai jokiam konkurse nedalyvavo.

Galbūt Estijoje su viešaisiais pirkimais yra geriau, nors jie netraukia to į savo marketingą, todėl tikrai nėra geriau negu virš vidurkio.

Atsakau, kaip mes nusipirktume Evernote’ą, Dropboxą ar dar kažką tokio — tai barelly legal (beveik legaliais) būdais, perkant ką nors per susijusias įstaigas, kurioms negalioja viešųjų pirkimų įstatymai arba jų gniaužtai smarkiai atlaisvinti. Nes viešieji pirkimai yra būdas nusipirkti brangiai, nekokybiškai ir tai ko tau nereikia. Tuo tarpu, jeigu yra dalykas, kurio tau išties reikia darbui, pvz. Evernote’as ar Dropbox’as tai tau viešieji pirkimai tik trukdys.

Kaip taisyti viešuosius pirkimus? Yra keletas būdų. Reikia išplėsti asmenų, kuriems reikia deklaruoti interesus ratą. Jeigu tavo įmonė didžiąją dalį apyvartos sugeneruoja iš valstybinių įstaigų, tavo teisė į privatumą menksta, jeigu vertiname turinį prieš formą. T.y. nors tu nesusijęs tiesioginiais pavaldumo ryšiais su įstaigomis, bet tu iš jų gyveni. Taigi, teks deklaruoti savo interesus kaip ir visiems kitiems valstybinių įstaigų vadovams.

Dažniausiai kai paskelbiamas viešasis pirkimas, klaida jau padaryta. Grįžkime prie to jau mano minėto IVPK ketinamo kurti portalo. Jie kažkada turbūt vistiek paskelbs jam konkursą, su apytiksliu biudžetu 3 mln. eurų. Ir jau tada, dar pirkimui neįvykus, viskas bus prarasta, nes jie šiaip jau nieko neturėjo pirkti. Bent jau neturėjo pirkti kažko gatavo. Turėjo pirkti atviro kodo portalo sukonfiguravimo paslaugą, blogiausiu atveju.

Tai mums pasako vieną dalyką — institucijos iš esmės nežino, kaip spręsti savo problemas. Ir jos nesužinos, kol neiškels savo problemų į viešumą ir nepakvies teikti pasiūlymus toms problemoms spręsti. Ne pirkti kažkokius specifinius sprendimus numatytose technologijose, bet realiai pagalvoti išlipus iš dėžės, kokias problemas jos turi ir kaip jas galima išspręsti.

Nes, na, nebūtina įstaigai pirkti programinę įrangą, jeigu įstaigą apskritai reikia uždaryti.

Diskusija apie šią temą ir papildomi komentarai: