Penkmečio planas modernioje Lietuvoje

Ar žinote, ką veiksite rytoj? Daugiau ar mažiau su apytiksliu aiškumu, daugelis atsakysite, kad žinote. Ilginant šį laiko tarpą, dieną keičiant savaite ar mėnesiu, užtikrintumas dėl savo planų tolydžiai mažėja. Ką veiksite po metų ar dvejų dažnai galima tik nuspėti, geriausiu atveju turėti tam tikras gaires bei tikslus. Sakantis, kad užtikrintai žino, ką ir kaip veiks už dešimties metų meluoja sau ir kitiems.

Penkmečio planas! Keliam, vyrai, keliam!

Beprotiška gyvenimo skuba ir iš jos išeinantis šio pasaulio supergreitas tempas mums sako, kad planuoti kažką penkmečio ar dešimtmečio planais yra tiesiog beprasmiškas ir tuščias darbas. Kuris, beje, niekam ir nereikalingas. Tai patvirtinta ir empiriškai, visose socialistinio bloko šalyse planavimas vyko penkmečio planais, nuolat didinant jų tikslus, tai visdar vyksta socialistinėse valstybėse, tokiose kaip Turkmėnija, Šiaurės Korėja ir t.t.

Turėti strategiją ir planą yra rimta. Tada rimtais veidais galima rimtai kalbėti apie perspektyvas, ateitį, vizijas ir strategiją.

Štai 2009 tuometinė miesto valdžia nusprendė, kad jiems viską reik planuot ir daryt pamatuotai. Paskelbė konkursą, kurį laimėjo kompanija Ernst&Young ir pastaroji parengė dešimtmečio planą savivaldybės raidai. Pasitraukit, stalinistiniai industrializatoriai — mes čia su penkmečiais nesiterliosim, mes skaičiuosim dešimtmečiais. Planas, mano kuklia nuomone, gimė numiręs, mat tą akimirka kai buvo parašytas, iškart paseno. Deja, toks jau tas mūsų pasaulis, taip greitai jis keičiasi. 2009 dar buvo post-krizė, niekas nekalbėjo apie ketvirtąją industrinę revoliuciją, politinė padėtis buvo radikaliai kitokia — nebuvo nei Krymo, nei Trumpo, Sirijos pilietinis karas nebuvo prasidėjęs, ministras pirmininkas buvo Kubilius ir šiaip jau viskas buvo smarkiai kitaip.

Štai vienas iš plano rodiklių sakė, kad už dešimtmečio turėtume pasiekti, kad Vilnius.lt metinių apsilankymų skaičius 12 milijonų. Kokio velnio ir ką tai duoda? Paslaptis.

Žodžiu, velkasi tas planas, ilgai ir nuobodžiai vis dar bandomas atnaujinti, pritempti, nors pvz. naujai atsiradę rodikliai dėl atvirų duomenų neįtraukiami, nes atitinka plano dvasios ir labai sunku išaiškinti ką tai apskritai simbolizuoja.

Čia galite rasti įvairius Vilniaus planavimo dokumentus, tarp jų ir minėtus planus. Taip pat ir trimečius planus, planų vykdymo ataskaitas.

Visi šie dokumentai niekam neįdomūs ir nereikalingi. Jų teisingumas tikrinamas, tačiau nė vienas darbuotojas jų rimtai nevertina. Bandymai kalbėti, kad šis planas savo dabartinėje formoje ir gylyje yra reikalingas ir svarbus tėra teatras, kuriuo ginamos įsisenėjusios tvarkos ir inertiškumas.

Bene didžiausia tokio plano bėda, kad jis yra sudarytas top-down Soviet-Harvard (© Nassim Nicholas Taleb) principu, kai kažkokie planuotojai, būtų tai E&Y ar savivaldybės strateginio planavimo skyrius, nusprendžia, kas matuotina, kaip matuotina, kas traukiama į tą planą ir kodėl. Jis visiškai nereflektuoja politinių prioritetų ir yra nuolat jiems pritempinėjamas.

Savo veiklai matuoti (nes šiaip jau progresą matuoti yra svarbu), esu parengęs dokumentą, kurį vėliau vizualizuosiu:

Kiekvieną rodiklį galiu pagrįsti, dalinai automatizuoti jo surinkimą ir jie realiai padeda mums suprasti ar judame kažkur gerai, ar blogai. Tuo tarpu strateginis dešimtmečio planas priešingai — jis išsunkia resursu, yra niekam nereikalingas ir nieko neparodo. Jeigu jis yra būtinas dėl kokių nors įstatymų, siūlyčiau skirti minimaliai pastangų jį atnaujinant bei aiškiai įvardinti, kad juo nesivadovaujame, o vietoje to remiamės taktiniais arba bent jau laikotarpiu mažesniais trimečiais planais.