Savivaldybės biudžetas: dotacijos
Nėra lengva suprasti savivaldybės biudžetą vienu ypu. Toli gražu. Tai didelis ir sudėtingas dokumentas bei ekselinė lentelė, į kurią galima įvairiai žiūrėti ir nieko nematyti. Galima ir matyti tai ko ten nėra.
Darbą su finansiniais duomenis iš esmės turbūt pradėjau nuo skolos infografiko:
Skola yra mažiau sudėtinga sritis, nei biudžetas. Juoba, kad pasirinkau tam tikrus atskaitos taškus: skola šiai dienai iš miesto savivaldybės ir biudžetinės įstaigos “Buhalterinė apskaita” (toliau BĮBA) kreditoriniame įsiskolinime užfiksuotų skaičių, neįskaitant atidėjinių. Nors šita mano metodika nebūtinai atitinka tam tikruose teisės aktuose numatytus įsisikolinimo nustatymo būdus, bet ji turi vieną labai aišku privalumą: jinai yra pastovi, nekintanti ir realiai parodo esamą situaciją bei jos pokytį. Tuo tarpu iš finansų departamento gaunama informacija dažnai būna paini, nepastovi (nes keičiasi pateikimo atskaitos taškai ar/ir metodikos) ir nevisada operatyvi. Šio infografiko informacija tikrai parodo ne viską. Nes pvz. neįtraukia Vilniaus viešojo transporto, Grindos ir kitų įmonių skolų, bet jos tikrai nebūtinai traktuotinos kaip miesto skolos.
Bet šį kartą ne apie skolas, o apie dotacijas. Liūdnai pagarsėjusi Mykolo Majausko pilaitės bažnyčia ir jai skirti 50 tūkstančių sujudino nemažai miestiečių ir jiems panašu rūpi, kur dedami miesto pinigai. Puiku, sritis labai aiški ir suprantama — dotacijos. Savivaldybė paima mokesčių mokėtojų pinigus ir padalina įmonėms, įstaigoms arba tam tikroms programoms finansuoti. Būtent nuo šios srities ir galime pradėti kelionę po miesto biudžeto paslėpsnius:
Žinoma, infografikas dar nėra visiškai žmoniškai suskaitomas. T.y. jo turinys dar nėra toks savaime suprantamas kaip man norėtųsi. Yra daug pavadinimų užkoduotų biurokratine prokalbe, kaip pvz. “ Lėšos, skirtos kompensacijai nevalstybines ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvams už vaikų ugdymą”. Po šiuo pavadinimu slepiasi 100 eurų kompensacija lankantiems privačius darželius.
Taip pat šiame pjausnyje turbūt yra to, ko neturėtų būti dėl tam tikrų apskaitos neatitikimų. Pvz. “Automatizuotos šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistemos įdiegimas (savivaldybės biudžetas)” turbūt papuolė čia ne visai pagrįstai, nors ką gali žinoti. Tam tikra prasme tai tikrai dotacija iš savivaldybės pinigų, o tikriausiai tiesiog senų skolų gražinimas.
Man išties užkliūva kelios biudžeto eilutės čia labiausiai:
- Kūno kultūros ir sporto plėtojimas (€2 755 104,00)
- Kultūros veiklos plėtra ir jos vaidmens bendruomenės gyvenime stiprinimas (€2 207 890,00)
Apie sportą turbūt jums geriau papasakos kiti žmonės, bet iš esmės liūto dalis ten nusėda keliems dideliems sporto klubams. Analogiška situacija čia yra ir kituose miestuose, Vilnius nėra kažkoks išskirtinis, bet galėtų būti pavyzdys ir kitokio veikimo. Galiausiai, argumentas sporto rėmimui yra “pagalvokite gi apie vaikus, jie ten gatvėmis nesivalkios jeigu mes remsim sportą”. OK! Tinka. Bet tuomet ir remkime vaikų sporto komandas, aikštynus jiems ir t.t.
Apskritai kalbant apie dotacijas čia galite pastebėti tokį įdomų dalyką: visos jos yra be centų, t.y. visos sumos baigiasi ,00. Man tai panašu į šiokį tokį indikatorių, kad yra duodama vat nu tiesiog — imkit 50 tūkstančių, o jūs va 40 tūkstančių imkite. Deja, daugelis tų įmonių, pratę paimti/gauti, kitaip savo gyvenimo nebeįsivaizduoja, nors ir nesupranta, kad neimdamos šių pinigų išsilaisvintų ir nuo kartu su jais ateinančių biurokratinių pančių. Nevisiems aišku tai galioja, bet yra įvairiai (pvz. kino teatro bilietų kainos negali keisti be tarybos sprendimo ir t.t.).
Tai mane neramina ir žinau, kad galima šią tvarką būtų ir pakeisti. Galima būtų surinkti visus šiuos padalinamus pinigus į vieną bendrą fondą, kuriam būtų teikiamos paraiškos (galėtų būti ir visiškai laisva forma: prašau duokite mums tūkstantį du šimtus pinigų nes norime padaryti tą aną ir trečią ir nusipirkti kokias nors stakles darbui) finansavimui. Fondo taryba, panašiu principu, kaip Lietuvos kultūros taryba, galėtų būti sudaryta iš plataus rato šviesaus proto miestiečių, žinoma, tame tarpe ir tarybos narių, kurie tas paraiškas peržiūrėtų ir tvirtintų, kam tuos pinigus skirti, o kam deja ne. Tokiu būdu žinoma tektų apriboti paraiškos dydį ir galbūt prafinansuotume daugiau, bet mažesnių projektų. O mažas, kaip žinome yra gražus.
Taigi, šį duomenų rinkinį prasklaidęs teiksiu finansų departamentui pasiūlymą aiškiau pildyti informaciją apie eilutėse numatomus finansavimo objektus. Deja, kaip ir jūs, kaip ir aš, taip ir tarybos nariai, garantuoju, ne viską supranta balsuodami už biudžetą. Svarbiausia tarybos nariui pasirūpinti tomis eilutėmis, kurios jam rūpi, jis gilinasi į jas ir niekas negali atsakyti už visą pilną vaizdą. Čia juk viso yra 307 nagrinėjamos eilutės, o visame biudžete eilučių per 10 tūkstančių. Taigi būtų gerai, kad viskas būtų iš pažiūros aišku.
Dar būtų labai puiku galimybė palyginti vienus biudžetus su kitais, tad tą irgi planuoju įgyvendinti artimiausiu metu. Charts will make Vilnius great again.
Beje, visi stulpeliai grafike spragsi, kai paspausite atfiltruos eilutes sąraše apačioje ir pamatysite konkrečios srities vaizdą.
