VRK clusterfuckas

Po šios nakties VRK nuotykių, mane pritagino prie krūvos post’ų ir komentarų, tad net atrodo čia aš pats už jį kaltas.

Situacija trumpai tokia: visą rinkimų dieną lindo problemos su sistemos stabilumu. Skaičiuojant rezultatus išlindo dar daugiau problemų ir negebėjimo susiorientuoti aplinkoje.

čio to ne to čia

Viena vertus, džiugu, kad šita situacija išlindo, mat labai gerai padės pamatą diskusijoms apie internetinį balsavimą ir bus geras argumentas tiems, kurie kliedėdami bando tą idėją prastumti.

Manęs klausia. Vat Estijoj yra i-balsavimas. Kuo mes blogesni? Kodėl mes taip negalime? Yra keletas aspektų, kodėl Estija yra geriau už Lietuvą, bet i-balsavimas nėra vienas iš jų. Tai paslėpta didelė rizika, kuri, tik laiko klausimas kada, bus panaudota priešo prieš pačius estus.

Visada sakiau ir pakartosiu: kol neišsisprendėme pačių paprasčiausių pagrindinių dalykų, elektroninių paslaugų teikimo, el. parašo deramo įvertinimo visose valstybinėse įstaigose, paprastų sistemų, kurios tikrai realiai lengvina žmonėms gyvenimą kiekvieną dieną, tol tegul apie balsavimą internetu tesvarsto akademikai. Kai bus sukurtas bent vienas pakankamai suprantamas tokio balsavimo, garantuojančio anonimiškumą ir tapatybės patvirtinimą, modelis, tuomet galėsime pereiti prie implementacijos (ne, tokio nėra: Norvegai sukūrė kažką arti to, bet atsisakė, mat jų nuomone kol kriptografija nėra common knowledge, kaip kokia daugybos lentelė, tol tokią sistemą kurti yra neteisinga).

Bet gana apie fantazijas — grįžkim prie to kas įvyko. Iki šių metų visas VRK sistemas prižiūrėjo Algoritmų sistemos. Įmonė, kurios ponas Zenonas vakar tikrai pasiilgo, mat, nors ir nebuvo viskas tobula, iš principo viskas veikė. Man kyla klausimas čia tik vienas — ar tikrai reikėjo taisyti tai kas nesulūžę ir įnešti naujus sprendimus? Suprantu, kad Oracle licencijos pačios neparsiduos (ir inkaro po kaklu tuo pačiu valstybinėms įstaigoms neužkabins), bet ar tikrai nebūtų užtekę pvz. padaryti dabartinį puslapį draugišku mobiliems? Sukurti daugiau vizualizacijų? Atverti, po galais, duomenis (nors tas ir buvo žadėta, bet taip ir neišvydo dienos šviesos)? Maži dalykai, kurie pagerintų situaciją, neįneštų papildomos rizikos ir nepasitikėjimo įstaiga ir rinkimų sistema, tad demokratija.

Dabar pakalbėkime apie sistemos tiekėją iTree Lietuva. Susikūręs iš Affecto kaip suprantu, jis po truputį pradėjo laiminėti įvairiose įstaigose viešuosius pirkimus http://www.freedata.lt/vpt/bysup/302249829/year:2009 — NMA, RST, KAM, LB, NEC ir žinoma VRK, kurį laimėjo pernai http://www.freedata.lt/vpt/bysup/302249829/year:2015.

Iš pradžių konkursą net atmetė, nes jis smarkiai iššoko iš biudžeto (https://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/2008316196_1.docx):

2. Pirkimo komisija 2014–10–28 posėdyje (protokolas) priėmė sprendimą atmesti vienintelį tiekėjo UAB „iTree Lietuva“ pasiūlymą dėl per didelės perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos, nes tiekėjo pasiūlyta kaina (11.881.232,00 Lt su PVM) viršijo perkančiosios organizacijos suplanuotas lėšas Pirkimui (3.025.000,00 Lt su PVM). Taip pat Pirkimo komisija pažymėjo, kad „skaičiuojant numatomą šio pirkimo vertę buvo įvertintos realiai planuojamos pirkti paslaugos, o vėliau konkurso sąlygos buvo parengtos numatant kitokią kainodarą“. Atkreipiame dėmesį, kad perkančiosios organizacijos suplanuotos lėšos Pirkimui neatitiko Pirkimo dokumentuose nustatyto Pirkimo objekto apimties. Perkančioji organizacija turėtų atsakingiau įvertinti turimas lėšas, planuojamų įsigyti informacinės sistemos plėtros ir jos informacijos tvarkymo paslaugų poreikį bei apimtis.

Konkurse sudalyvavo du tiekėjai, nors galėjo sudalyvauti daugiau: https://bi.kontraktai.eu/tender.asp?skelbimas=vyriausiosios-rinkimu-komisijos-informacines-sistemos-dalies-prieglobos-ir-prieziuros-paslaugos&id=9A4308EF-55C3-4D48-A724-1E53CBB5F137 kaip matome kandidatai — visas mūsų tautinio IT sektoriaus biurslas. Ir tikrai žinoma, kad daugelis tų kompanijų išvežtų uždavinį bent jau tuo pačiu lygiu kaip išvežė iTree. Tai kodėl tik dvi kompanijos visgi? Kodėl visos iš Lietuvos? Nu, patys suprantat kodėl, specifika čia pas mus.

Žinoma, išlindo vėl labai daug bendrapiliečių, kurie sako “čia mes viską tą patį už 10 tūkstančių padarytume” (pastaba: tą patį jie sakė ir kai litas buvo, bet kadangi valiuta nenurodyta, tai dabar šūkį perpanaudoja). Nepadarytumėt, viskas kainuoja ir uždavinio atidžiai vertint net nėra kada, nes reikia darbus dirbt.

Jeigu uždavinys pvz. buvo — greitas ir patogus rezultatų iš apylinkių surinkimas ir sudėjimas į vieną sistemą, tai aš būčiau naudojęs Google dokumentą. VRK el.paštai priskirti apylinkėmis būtų pakeisti Google paskyromis ir kiekviena jų turėtų savo eilutę, kurią pildytų pagal tai, kas yra suskaičiuojama. Dokumentas būtų viešas ir jį galėtų visi sekti realiu laiku, kai tik apylinkė supildo.

Sprendimas? Aišku, būtų nelengva įformint, būtų iškeltas duomenų saugumo klausimas ir daug kitų pastabų, kad tik to nedaryti. Duomenų saugumo klausimas adresuojamas per skaidrumą — jeigu apylinkė mato, kad ekrane skaičiai nesutampa su skaičiais popieriuje, pakelia raudoną telefono ragelį ir skambina ponui Z. Šiaip atrodo kaip truputį chaltūrkė, bet veiktų geriau ir tikrai galėjo suveikt bent jau kaip planas B, kad nereikėtų telefonu diktuoti rezultatų (baisi gėda, išties).

Bet čia tik toks profaniškas požiūris, gali būti, kad esu neteisus ir viskas daug sudėtingiau. Deja, iš to, ką mačiau daugelyje valstybinio sektoriaus įstaigų, geriau daryti paprastus sprendimus. Prieš kuriant didžiulius smegenų ir analitikos centrus, geriau išmokti naudotis exceliu. Aš suprantu — skaudu pripažinti, kad situacija tokia baisi ir žmones teks mokyti arba atleisti (tik geriau visgi bent pabandyti mokyti).

Ar verta ką nors kalbėti apie softo kūrimą apskritai? Manau, kad tikrai ne šiuo atveju. Pirmiausia reikia galvoti apie procesus ir jų tobulinimą, o softą, kuris palengvina procesą, susistatyti pilnai galima, kaip matot, iš parankinių priemonių.

Visgi, problema tikrai didelė — valstybinės programinės įrangos kūrimas, jo aptarnavimas, įveiklinimas ir kryptingos pastangos kažką padaryti gero. Visa tai atskira, didelė ir liūdna tema, kurią panagrinėsiu kitą kartą.

One clap, two clap, three clap, forty?

By clapping more or less, you can signal to us which stories really stand out.