„Nevadinu jų prieglaudos gyvūnais. Tai mano gyvūnai.“

Miglė svajoja atidaryti gyvūnų prieglaudą. Diana dirba „Lesės” prieglaudoje Vilniuje. Jos susitiko videopokalbiui pažinti prieglaudos gyvenimą iš vidaus.

Diana Makarovaitė, „Lesės” marketingo vadovė su globotine Pepita (nebrisius.lt fotografija)

„Labas, aš esu Miglė, man 18 metų ir nuo pat gimimo augu kartu su gyvūnais ir juos myliu.” — rašo Miglė Endziulytė iš Šakių „Žiburio” giminazijos.

„Turiu milžinišką svajonę atidaryti gyvūnų prieglaudą, kurioje galėčiau suteikti vilties gyvūnams, kurie jau netiki žmonių gerumu, ir surasti jiems tikrus namus.

„Esu laiminga gavusi progą pabendrauti su prieglaudos „Lesė“ marketingo vadove Diana Makarovaite, kuri pasidalino savo turima patirtimi darbe su gyvūnais, papasakojo įdomių pačios išgyventų istorijų ir atsakė į man rūpimus klausimus.“

Dėl Lietuvoje paskelbto karantino, interviu vyko videoskambučiu:

Interviu trumpai: 5 faktai, kuriuos išsiaiškinome:

1. Dažniausios gyvūnų atidavimo į prieglaudą priežastys — emigracija ir šeimos pagausėjimas.
2. Laikina globa suaugusiam gyvūnui ne tik, kad nepadeda, bet ir sukelia stresą.
3. Žmonės tampa atsakingesni, vis mažiau gyvūnų netenka namų.
4. Prieglaudos savanoriai ne tik valo narvus bei vedžioja šunis, bet ir dirba su socialiniais tinklais, žinių skleidimu.
5. Nebeturint galimybės gyvūnų auginti ir atidavus juos į prieglaudą nerekomenduojama jų lankyti, nes tai augintiniui sukelia dar didesnį stresą.

Interviu autorė su katinu Šmikiu, paimtu iš prieglaudos