“Socialaus marketingo” vertybės ir kam jų reikia?

“Socialiam marketingui” — jau daugiau nei 4 metai. Tiek metų skaičiuoja oficialioji jo versija. Dar geri trys metai prisidėtų, jei skaičiuotume mano “individualią veiklą” padedant įmonėms žengti pirmus žingsnius Facebook’e, arba Facebook’ui žengti pirmuosius žingsnius Lietuvoje. Per visą šį laiką dalykas, nuo kurio bėgom, buvo standartizacija, labiausiai nenorėjom būti “kaip kitos agentūros”. Tačiau viena su ketvirtais metais ir dvidešimt kelintu darbuotoju pasidarė aišku — nei aš, nei Arijus nebegalime tikėtis, kad visi agentūros darbuotojai supras ir vadovausis mūsų filosofija ir vertybėmis, jei jų aiškiai neapibrėšim ir nesidalinsim savo veiksmų priežastimis su kiekvienu iš jų. Jei dirbant penkiese jokių problemų dėl bendro tikslo ir būdų jį pasiekti nekildavo, dabar tai nebėra taip paprasta — o reikalavimus kiekvienam darbuotojui ir toliau keliame tokius pat aukštus, ir tiesiog privalome užtikrinti, kad požiūriai ir nuomonės organiškai ir sklandžiai sutaptų ir augtų, keistųsi kartu.

Todėl nusprendžiau sutraukti viską, kas mano ir Arijaus nuomone yra svarbiausia mūsų agentūros veikloje į šešis kertinius punktus. Pavadinkim tai “vertybėmis”. Pasidalinau jais su darbuotojais, sulaukiau jų palaiminimo ir labai džiaugiuosi, kad dabar daug aiškiau motyvuoti kai kuriuos pasirinkimus, suprasti mūsų poelgių prasmę ir priimti sprendimus, kai turime prioritetizuoti darbus ar rinktis tarp kelių alternatyvų ruošdami pasiūlymus ir t.t. Šio sutraukimo rezultatu noriu pasidalinti ir su jumis — galbūt kam nors tai padės lengviau nuspręsti dėl savo verslo vystymo kertinių principų, o viešai tai iškomunikavus mums bus dar daugiau motyvacijos kiekvieną savo sprendimą priimant pirmiausia užtikrinti, kad jis praeina “vertybių testą”.

Taigi, “Socialaus marketingo” vertybės:

No bullshit.

Vienas iš pirmųjų ir pagrindinių mūsų darbo principų, kuriuo vadovaujamės nuo pat “Socialaus marketingo” atsiradimo. No Bullshit reiškia, kad “Socialiame marketinge” mes turime:

1. Daryti tik tai, ką iš tiesų reikia daryti ir kuo iš tiesų TIKIME. Jokio “darbo dėl darbo”, dėl to, kad klientas ar viršesnis kolega pasakė — jeigu aš netikiu, kad tai reikia padaryti, mane turi įtikinti ir arba pakeisti mano nuomonę, arba padėti man suprasti, kodėl šis darbas, kuris dabar man atrodo beprasmis (pvz., šieeek tiek pamažinti logotipą penkioliktą kartą) padės mums kažką pasiekti ateityje (pvz., padės sušildyti santykius su klientu, ir tuomet jau vėliau Arijus turės daugiau erdvės šiek tiek griežtesniam pokalbiui su juo).

2. Nemeluoti sau, klientams ir bendradarbiams. Čia kaip ir aišku, turbūt plėstis nereikia 😃 Vienintelis dalykas — prie melo priskiriama ir tokie dalykai, kaip “taip, žinoma, padidinsim fanų skaičių” kai tuo tarpu tiksliai žinome, kad klientui tai jokios naudos neatneš. Toks pasakymas jau kertasi su pirmąja šios vertybės dalimi.

3. Gerbti vieni kitų laiką. Tai reiškia, kad darbo planavimo įrankiai turėtų būti browser’yje 24/7. Viena pagrindinių mūsų darbo vertybių — pasirūpinti, kad įmonė galėtų sukurti kuo daugiau per kuo trumpesnį laiką. Todėl supertikslus dizainerių, programuotojų, reklamos žmonių laiko ir darbų planavimas, aiškūs deadline’ai — labai svarbu. Žinoma, asmeninio laiko planavimas turėtų būti visa ko pradžia — jei nesugebame susiplanuoti savo darbų, kaip planuosime kitų darbuotojų laiką?

Mes — ne labdaros organizacija, todėl darbas, už kurį negauname atlygio iš kliento turėtų būti arba apmokęstintas, arba optimizuotas taip, kad būtų atliktas per tiek laiko, kiek klientas nusipirko.

4. Think long, write short. Trečios dalies tęsinys, tačiau toks svarbus, kad nusipelno atskiro skaičiaus. Viena didžiausių mūsų darbo dalių — tekstų rašymas. Klientų Facebook’ams, emailuose klientams, emailuose vieni kitiems ir t.t.t.t. Todėl SUPER svarbu, kad tekstai, kuriuos rašome, pastoviai tobulėtų, darytųsi vis tikslesni ir aiškesni. Čia labai tinka JAV prezidento Woodrow Wilsono citata:

If it is a ten-minute speech it takes me all of two weeks to prepare it; if it is a half-hour speech it takes me a week; if I can talk as long as I want to it requires no preparation at all. I am ready now.”

TAIGI, THINK LONG, WRITE SHORT.

5. Klysti galima. Vieną kartą. Nei vienas darbuotojas dar nebuvo nubaustas už pirmą sykį dėl nežinojimo padarytą klaidą. Jeigu nežinome kažko, kas yra tiesiogiai susiję su mūsų darbu, ir dėl to padarome klaidą, tai — ne mūsų kaltė, o mums vadovaujančio žmogaus.

Tačiau jei po šios pirmos klaidos nėra padaroma viskas, kad išsiaiškinti jos priežastis ir gauti visą trūkstamą informaciją, ir dėl to ši klaida pasikartoja — tai jau yra netoleruotinas dalykas. Kai tokie dalykai kartojasi, dažniausiai juos darantys žmonės mus greitai palieka.

No shame

Mes negalime gėdytis savo darbo. Tai reiškia, kad kai tik įmonės darbuotojas jaučia, kad jo daromas darbas jam sukelia gėdos jausmą arba yra kaip nors nesąžiningas — jis privalo apie tai kalbėti, o jo vadovai privalo iškilusią problemą išspręsti. Tokių problemų pavyzdžiai:

  1. Projektai, kuriems trūksta laiko, todėl nukenčia kokybė (daromi tik dėl to, kad “reikia pinigą paimt”)
  2. Projektai, kurie mums iš esmės neįdomūs arba nepatinka. Priežasčių tam gali būti daugybė — kiekvieną jų galime aptarti.
  3. Klientai, kurie trukdo kokybiškai atlikti darbą, reikalauja sprendimų, kurie žinome, kad nėra geriausi
  4. Darbai, už kuriuos imamas, mūsų galva, per didelis/per mažas atlygis
  5. Klientai, kurių vertybės nesutampa su mūsų (pvz., politinės partijos, tam tikrų kenksmingų produktų gamintojai ar pan. — jeigu žmogus nenori su jais dirbti, jis neturi būti verčiamas tai daryti. Nesvarbu, ar įmonės vadovų ar netgi kitų darbuotojų nuomonės sutampa su jo)

Šiuo klausimu esame visiška demokratija — mūsų darbuotojai turi jaustis gerai, todėl privalo kalbėti apie viską, kas sukelia jiems nemalonius jausmus.

Kaizen

kaizen (jp.) — pastovus tobulėjimas. Tai — vienas svarbiausių sėkmės elementų mūsų rinkoje. “Socialus marketingas” atsirado tik dėl to, kad jo įkūrėjai pastoviai domėjosi visomis reklamos rinkos naujovėmis, technologiniu progresu, vartotojų elgesio modeliavimu ir daugybe kitų dalykų. Ir toliau domisi. Vienintelis tokioje rinkoje dirbančios įmonės pranašumas gali būti žingeidūs ir pastoviai tobulėjantys darbuotojai, žinantys visas šviežiausias produktų naujienas, strategijas ir galintys pasiūlyti savo klientams inovatyviausius sprendimus, kurie atsiranda tik pas savo srities ekspertus — ne pas “studentaujančius” ar laiką nuo 8 iki 17 stumiančius biurokratus, darančius tik tai, ko negali išvengti. Taigi:

  1. Privalome pastoviai tobulėti patys — knygos, blog’ai, rinkos naujienos — mūsų gyvenimo dalis. Jeigu tikimės su darbu susidurti tik Jogailos 4, o “išėjus per duris aš nebedirbu” ir “domiuosi tuo, kas įdomu MAN” — teks labai nusivilti ir greitai ieškoti kito darbo. Jeigu social media marketingas ir apskritai digital reklama nėra vienas iš tų dalykų, apie kuriuos sakome “tai, kas įdomu MAN” — dienos čia greičiausiai labai greitai baigsis.
  2. Privalome padėti tobulėti kolegoms — dalintis ne tik nuorodomis savo Facebook grupėje ar el.paštu, bet ir pasakoti apie savo sužinotas įdomybes ar išmoktas pamokas bendrų “offline” susitikimų metu ir t.t.t.t.
  3. Ir aišku, kita svarbi pastovaus tobulėjimo dalis — pastovus savo darbo procesų tobulinimas. Čia turėtume visada į darbą žiūrėti “tinginio akimis” — ką galime padaryti, kad to darbo nereikėtų daryti, nors aš — vienintelis jį galintis padaryti žmogus. Įmonėje pastoviai diegiame procesus, kurie turi palengvinti mūsų darbą — pradedant tokiais higieniniais dalykais kaip Google Drive’ai ir baigiant mūsų programuojamomis labai sudėtingomis Facebook turinio valdymo, darbų, finansų planavimo sistemomis. Jos tobulės ir padės mums “nedirbti” — t.y., sugaišti daug mažiau laiko tiems patiems darbams, kuriems dabar sugaištama daug — tik tuo atveju, jei aktyviai dalyvausime jų kūrime — žiūrėsime, kas veikia negerai, ką reikėtų tobulinti, kokių funkcijų trūksta ir t.t.
“Esu pernelyg užimtas, kad rasčiau laiko mokytis” = “Esu pernelyg alkanas, kad pavalgyčiau”

Respect

Pagarba. Ne padlaižiavimas, ne baimė — pagarba.

  1. Mes gerbiame savo klientus — diskutuojame su jais, o ne aklai sutinkame su jų nuomone. Padedame siekti jų tikslų, o ne aklai įgyvendinam jų nurodymus.
  2. Gerbiame savo klientus (dar kartą!) — pasakom, kai jie klysta, nes turime daugiau žinių savo srityje. Dėl to mes ir esame samdomi. Kliento norus aklai ir nekvestionuojant jų efektyvumo įgyvendinančių įmonių yra labai daug. Mes su jomis nekonkuruojame.
  3. Gerbiame savo kolegas — taupom jų laiką, netrukdom, padedam jiems iškilus problemoms ir darom viską, kad ir mūsų, ir jų darbai būtų atlikti kuo geriau ir greičiau.
  4. DIRBAME TIK SU TAIS KLIENTAIS, KURIE VADOVAUJASI TAIS PAČIAIS PRINCIPAIS!!! Tai reiškia, kad mes negalime dirbti su klientais, kurie į mus žiūri kaip į jų užgaidų vykdytojus. Negalime dirbti su klientais, kurie nepasitiki mūsų sprendimais. Ir negalime dirbti su klientais, kurie negerbia mūsų laiko ir darbo — nesilaiko susitarimų, pastoviai vėluoja, trukdo mums gerai ir laiku atlikti užduotis ir t.t.

Have fun!!!

Dirbam taip, kad būtų gera.

Labai glaudžiai susijęs su “No shame” punktas. Darbas pirmiausiai turi teikti džiaugsmą visiems jį atliekantiems. Paprastas, daug paaiškinimo nereikalaujantis, bet labai svarbus principas, kurio niekada neturėtume pamiršti ir į kurį visada turime atkreipti dėmesį, kai galvojame, “ar viskas gerai”, kalbamės apie darbų rezultatus ir ateities planus.

Karma is NOT a bitch!

  1. Ką duosi — tą ir gausi. Kaip elgsies — taip bus elgiamasi su tavimi. Jeigu atiduosi savo energiją darbui — gausi už tai atlygį. Jeigu galvosi, kad tau kažkas priklauso, bet nerodysi pastangų iš savo pusės — savo tikslų tikrai nepasieksi.
  2. Nėra “jie” ir “aš”. Esame “mes”. Įmonė nieko neprivalo mums duoti, įmonės vadovai nėra kažkokia mistinė būtybė besirūpinanti vergų išnaudojimu ir t.t. MES esame komanda, kuri siekia bendrų tikslų ir rūpinasi visais savo nariais vienodai.
  3. Labai svarbu — karma šiuo atveju — ne kažkokia mistinė būtybė, viską sutvarkanti taip, kad būtų pusiausvyra. Jeigu nekalbame apie nuoskaudas, trūkumus ar savo poreikius, niekas be mūsų tikrai apie juos nežinos. Lygiai tas pats su pasigyrimais — jeigu nekalbame, kas pavyko, ką padarėme, ką įgyvendinome ir kaip gerai mums pasisekė — taip pat galime likti nepastebėti.

IRRRR lygiai tas pats su kolegomis — jei nepasakysim savo draugui, kad jo telefono skambutis mus užknisa, tikimybė, kad jis jį pasikeis lygi nuliui. Jeigu pasakysim — ji bus tikrai didesnė. (žr. RESPECT #3)

Tikiuosi, šios mūsų vertybės, kuriomis siekiame vadovautis kiekviename savo žingsnyje (kartais sekasi puikiai, o kartais pastebime, kad dar tikrai turime tobulėti), padės ir jums — galbūt siekiant asmeninių tikslų, galbūt auginant savo įmonę. Ir aišku, kaip ir sakiau mūsų komandai jas pristatydamas — tai tik pirmoji, 0.1, versija. Įmonė — tai jos darbuotojai, todėl ir jos vertybės turėtų atspindėti čia dirbančių žmonių požiūrį, keistis ir tobulėti kartu su jais.

Like what you read? Give Aidis Dalikas a round of applause.

From a quick cheer to a standing ovation, clap to show how much you enjoyed this story.