Google ant šieno

Persikėlę į internetą mes nepasirūpinome santykių sąžiningumu. Negalvojame, ar gerai, kad daugelis paslaugų yra suteikiamos mums nemokamai, ir kas iš tiesų už jas moka. Ar suprantame, kad visko, apie ką anksčiau buvo kalbėta „taip priimta“, visai nebūtina tempti į mūsų naujus skaitmeninius namus.

Ispanų dramaturgo Lope de Vega komedijoje (parašytoje maždaug 1618 metais) atskleidžiama ispanų patarlės El perro del hortelano, que ni come las berzas ni las deja comer al amo, artimos posakiui Šuo ant šieno nei pats valgo, nei kitiems duoda prasmė.

Kone vaizdingiausia tokio elgesio iliustracija mūsų laikais tapo slibino Smaugo (nuostabiai įgarsinto Benedicto Cumberbatcho) iš filmo „Hobitas“ elgesys. Slibinas turi tai, kas jam pačiam neturi jokios vertės. Tačiau jei įsivaizduotume, kad Smaugas — matematikas, pakerėtas skaičių magijos, jį būtų galima suprasti. Skaičiai, kuriuos jis konvertuoja į lobius savo vaizduotėje yra ne kas kita, kaip narkotikas.

Atrodo, jam reikia anoniminių numeromanų grupės pagalbos!

Norėčiau jums papasakoti, ką galvoju apie tikrąjį mūsų dienų Smaugą — Google korporaciją, kuri juokais vadinama gėrio korporacija dėl savo šūkio: Nebūk blogiu.

Gėrio korporacijos misija

Pradėkime nuo dviejų dalykų. Pirma, kam ir kokią paslaugą teikia Google. Antra, kas formuoja šios korporacijos pelną.

Šiandien net ir vaikas žino, kad Google yra paieškos sistema internete, kuri randa jums reikiamą informaciją — būtent tai ir yra pagrindinės šios įmonės paslauga. Google yra toks geras, kad daro tai visiškai nemokamai. Korporacijoje dirba apie 60 tūkstančių žmonių, taigi… jie badauja?! Tai atrodo logiška, jei už darbą nemokama. Žinia, kad tai — netiesa, nors mes ir nemokame jiems už jų naudingą, kūrybingą ir sunkų darbą, kurio pagrindinis tikslas yra aukščiausio lygio mūsų poreikių patenkinimas. Mes žinome, kad gėrio korporacijoje niekas nebadauja — ir net atvirkščiai, gyvena sočiai.

2015 metų pabaigoje Google sąskaitose susikaupė… tai yra tiesiog mėtosi daugiau kaip 70 mlrd. JAV dolerių vertės disponuojamų aktyvų.

Argi tai ne stebuklas?

Pagrindinis darbas neatneša jokio pelno… o pelnas auga!
Vaikai apie tai nesusimąsto, o mes, suaugusieji, žinome, kad korporacijos pelnas susiformuoja iš „antraeilių“ paslaugų, suteiktų reklamdaviams, norintiems gauti mūsų dėmesio ir pasiūlyti mums savo prekes ir paslaugas, bet jau, aišku, ne už dyką.

Jūsų vonios kambaryje stovi šampūno buteliukas — jo savikainoje „gyvena“ nemokamas Google. Jis gyvena ir teatro biliete, ir jūsų augintinio ėdale ir net dešros jūsų šaldytuve savikainoje. Visi šitie ir milijonas kitų produktų subrango todėl, kad „nemokamas“ Google ir jo „nemokami“ sekėjai parazituoja ant mūsų silpnybių, mūsų sutikimo naudotis kitų žmonių darbu nemokamai.

Tuo tarpu kiekvienas iš mūsų kuo puikiausiai žino, kad nemokamas sūris tik pelėkautuose, o juk ir patys nemokamai nedirbsime. Ar elgiamės kaip subrendę žmonės, leisdami Google ir kitiems tvirkinti mus ir, kas dar blogiau, mūsų vaikus? Manau, kad elgiamės kaip laukinės ir primityvios naujojo internetinio kontinento gentys, o Google savininkai ir darbuotojai atlieka gerų ir rūpestingų kolonistų vaidmenį.

Mums, spalvotiems čiabuviams, jie atrodo kaip tikrieji progresyvūs misionieriai-altruistai, o mūsų akys jiems — du speniai. Jie aiškina mums ir moko mus, kaip teisingai ir švelniai galima pripildyti juos intereso, kad melžtų mūsų akis ir parduotų mūsų dėmesį reklamdaviams. Jie švelniai vadina mus, internetinės šalies gyventojus, Srautu.

Negatyvo kodas

Kodėl Google darbuotojai taip elgiasi? Visų pirma, todėl, kad jie — geri,
antra — mes patys jiems tai leidžiame. Aišku, mes nesame perdėm nuolankūs. Mes pykstame, nekenčiame gerų ir naudingų daiktų reklamos ir gamintojų. Tai jie — blogi (nors ir yra skanūs, įdomūs ir šilti), o Google — nemokamas gėris. Korporacija neturi kitos išeities, tik vadovautis principu „Skaldyk ir valdyk“.

Visi 60 tūkstančių darbuotojų-geruolių su Kūrėjais priešakyje, žinoma, net neįsivaizduoja, kad jie sukūrė negatyvo kodą. Jie neįsivaizduoja, kad jų verslo modelis — ydingas, kenksmingas, pasenęs ir neadekvatus XXI amžiaus žinioms, iššūkiams ir galimybėms, kuriuos suteikia mums Internetas.

Nejau pastovus sekimas ir mūsų duomenų reketavimas nedaro mūsų nervingų, nepatenkintų ir netgi įbaugintų? Nejau tai suteikia mums jėgų ir energijos kurti ir būti laimingiems? Daugelis atsakys ne, tačiau gėrio korporacijoje to negirdi ir net neįtaria: jie naudoja jų sukurtą globalų svertą istorijos ratui sukti. Jie vykdo savo didingiausią pašaukimą nepaisydami
nieko — ir, aišku, visiškai nemokamai.

Tik pagalvokite, koks socialiai neatsakingas yra jų elgesys globaliuoju mastu!

Jūs paklausite, kodėl gi jie taip elgiasi, kodėl iškart nepateikė sąskaitos arba nepateikia jos dabar? Manau todėl, kad tai iškart išmestų juos į kupiną konkurencijos kovą ir neleistų taip greitai ir globaliai vystytis. Jie nebūtų galėję tapti tais, kas jie yra dabar — monopolistais. Kad ir kokią savo paslaugų kainą jie nustatytų, atsirastų bent vienas, kuris pasiūlytų dar mažesnę kainą ir kokybiškesnį paieškos algoritmą. Būtent tai ir būtų vystymasis ir progresas. Paslaugos savikainos sumažinimo ir aptarnavimo gerinimo siektų ne tik sukti googlininkai, o dešimtsyk daugiau talentingų programuotojų visoje planetoje. Jie neturėtų atsižadėti savo principų ir kurti kodą, it spąstai gaudantį mūsų dėmesį ir generuojantį negatyvą.

Numeromanai ir jų politika

Google mažina intelektualinio ir kūrybinio išdirbio kiekį ir stabdo progresą kuo puikiausiai tai suprasdami. Jie — šiuolaikinis Smaugas, sulaikantis globalinį vystymąsi. Gėrio korporacija pavirto neatsakingų numeromanų bendruomene, siekiančia trilijonų dolerių kapitalizacijos.

Google korporacija turi aibę „nemokamų sekėjų“, besinaudojančių šiuo verslo modeliu ir pavertusių jį monetizacijos instrumentu. Tarp jų vyksta nuožmus, kupinas konkurencijos karas, verčiantis juos rašyti vis labiau rafinuotą negatyvo kodą. Jie turi pagauti jūsų žvilgsnį. Jie nori patekti į dešros savikainą. Greit ši dešra pavirs auksine!

Mano nuomone, mūsų pasaulį valdo ne politikai — jį valdo 5–10 programuotojų. Politikai yra atsiskyrę, silpni ir infantilūs. Jie prisitaiko prie „progresyvių“ informacijos technologų, prie jų žaidimo taisyklių, o jei ir priešinasi joms — tik baikščiai ir neįtikinamai. Pavyzdžiui, viena iš kone negatyviausių Google globalios monopolizacijos pasekmių — leisgyvė regioninė žiniasklaida. Tie, kas dar gyvi, aptarnauja mūsų poreikius „žemiau bambos“, nes būtent tokios temos generuoja srautą. O stiprios ir nepriklausomos žurnalistikos dieną su žiburiu nerasi… O jei nėra stiprių žurnalistų, nėra ir sveikos pilietiškos visuomenės, kas reiškia, kad politikų rankos yra atrištos.

Kol kas tik Europos politikai suvokė tai. Jie sugebėjo išprašyti net 150 milijonų eurų iš Google — jų pačių „nemokamo“ verslo modelio užslopintą europietišką žiniaklaidą.

O afrikiečiai, azijiečiai, Pietų ir Šiaurės amerikiečiai kol kas nesugebėjo… Ko gero, tai tik laiko klausimas. Be to, atsirastų sąlygos korupcijai — o tai stiprus akstinas.

Iš gėrio korporacijos pusės tai ne priemonė ir net ne puspriemonė, tai — tik rūpesčio imitacija.

Laikas keistis

Ką daryti? Kaip nustoti būti bežodžiu srautu?

Manau, atsakymas yra akivaizdus. Reikia nebeleisti niekam teikti mums ir mūsų vaikams „nemokamas“ paslaugas. Pernelyg brangiai sumokame už
jas — ir sumokėsime dar daugiau. Kalba eina ne tik apie pinigus. Internetas daugina taip pat blogį, jei naudojamės viduramžių bendravimo modeliais ir tempiame juos su savimi į naujas komunikacijos platformas — jų kūrėjų savotišką globalų svertą.

Galimas sprendimas

Suvokęs tai dar prieš dvejus metus, aš sukūriau APM Agentuur agentūrą (www.adpays.me), remdamasis seniai žinomu verslo modeliu — ten percent agency.

Aš manau, kad radau būdą panaikinti negatyvą ir įtampą pirkėjo ir pardavėjo komunikacijoje ir paskirstyti skirtas reklamai lėšas pirkėjo naudai, pasitelkus pigesnį, sveikesnį ir efektyvesnį rinkodaros kanalą. Strategiškoje perspektyvoje šis verslo modelis pastatys komunikaciją Internete ant kojų, leis sumažinti prekių ir paslaugų savikainą. Ir, kas svarbiausia, taps ilgai lauktu pozityviu akstinu visam vystymuisi tinkle. Tegul reklamdaviai moka savo pirkėjams tiesiogiai. Tai logiška ir sąžininga.

Romėnų karvedys ir politikas Katonas Vyresnysis, Kartaginos nenumaldomas priešas, baigdavo savo kalbas Senate (nepriklausomai nuo jų tematikos) fraze: „Be to, manau, kad Kartagina turi būti sunaikinta“.

Aš nebūčiau toks kategoriškas šiame etape. Svarbiausia gėrio korporacijos užduotis — palikti dešros bei kitų prekių ir paslaugų savikainą ir ištrinti iš savo programų negatyvumo kodą. Google darbuotojai sukūrė nuostabią paieškos sistemą, kuri verta to, kad už ją būtų mokamas abonentinis mokestis.

Manau, kad Google turi būti reformuotas!

Evgene Glebov
CEO APM Agentuur
www.adpays.me