Kodėl nemokamas turinys internete neįmanomas be eksploatacijos?

Didžioji turinio ir paslaugų dalis internete prieinama vartotojui visiškai nemokamai: elektroninis paštas, socialiniai tinklai, naujienų portalai… Tačiau ar kada nors buvote susimąstę: kodėl? Galbūt jūs mokate už nemokamą turinį žymiai daugiau, nei galite įsivaizduoti?

„Viskas nemokamai“ iliuzija

Facebook, Google, naujienų portalai — taip galima būtų supaprastintai pavaizduoti daugelio interneto vartotojų kasdienį maršrutą. Šis maršrutas yra nemokamas ir, atrodo, visiškai saugus: perėjimas nuo vieno taško prie kito įvyksta beveik automatiškai. O kas būtų, jei vieną dieną jūs kaip visada apsilankytumėte savo pamėgtame naujienų portale, bet jo turinys jau būtų jums nebeprieinamas — jus mandagiai paprašytų apmokėti prenumeratą, jei jūs norite toliau naudotis šiuo naujienų portalu?

Ko gero, nerūpestingas pasivaikščiojimas būtų sugadintas: „Kodėl aš turiu už tai mokėti?“, — irzliai sušuks daugelis vartotojų. „Kodėl aš galiu naudotis Google ir Facebook visiškai nemokamai, o šis portalas dedasi nežinia kuo ir reikalauja iš manęs pinigų!“. Daugeliui atrodo, kad tokiose milžiniškose korporacijose, kaip minėtosios Google ir Facebook, dirba vien kasdien besiaukojantys savanoriai, atsidavę „Internetas — vartotojui“ idėjai. Viskas iš tiesų yra ne taip paprasta: 2014 metais metinis Facebook pelnas buvo lygus daugiau nei 12 mlrd. dolerių, Google — visiems 66 mlrd. Pamatę tokius skaičius, jūs vis dar tikite „Internetas — vartotojui“ misija?

Mūsų naujienų portalai vargu ar gali pasigirti tokiu pelnu. „Čia jau nebe mano problemos“, — pasakyk tipiškas vartotojas, pripratęs nemokamai naudotis interneto stebuklais. „Tegul apskritai džiaugiasi, kad juos skaito“. Tokia logika tik eilinį kartą įrodo, kad patys vartotojai nesuvokia, kad jie taip pat yra kapitalo gamybos proceso dalyviai, kuriame jų vaidmuo toli gražu nepavydėtinas… Juk iš tiesų internetas — tai ne vieta, kur visi lygūs, bet griežta piramidė, valdoma iš viršaus.

Interneto piramidė

Google ir Facebook pavyzdžiai (nors jų yra žymiai daugiau) — tai pavyzdžiai tų, kas yra piramidės viršūnėje. Būtent jie sukuria „viskas nemokamai“ iliuziją. „Tai kas gi čia blogo?!” — dar viena nepasitenkinimo banga. Paradoksalu, bet problemos šaknis yra būtent tai, kad viskas (iš pirmo žvilgsnio) yra nemokamai.

Kad tai, jog viskas nemakoma, būtų įrodyta, tereikia užduoti vieną paprastą klausimą: kaip jums atrodo, iš kur šie tinklalapiai turi tokį pelną? Jei nemokate jūs, vadinasi, už jus moka kažkas kitas. Šis kitas — ne koks nors geradarys, pasiruošęs atiduoti paskutinį centą, kad jūs galėtumėte paskaityti naujienų srautą Facebook, arba paieškoti Google, kur praleisti vakarą. Šis kitas — reklama.

Jei tinklalapiai diktuoja taisykles iš piramidės viršūnės, tai reklama yra tai, kas valdo piramidę, tai, kas nustato taisykles. Jūs ieškojote, kur praleisti vakarą? Puiku! Google pasiūlys jums porą jaukių vietelių, ir jūs greičiausiai galėsite įgyvendinti savo planus. Tačiau viskas ne taip paprasta. Kitąsyk, kai jūs nuspręsite kaip visada paskaityti naujienų srautą, dešinėje nuo jo jūs pamatysite arba vietą, kur gerai praleidote vakarą, tarytum užsimenančią, kad būtų visai nebloga apsilankyti joje dar kartą, arba kitas, panašias vietas, įkyriai primenančias jums, kad atėjo laikas paįvairinti savo laisvalaikį. Tai pirmieji „viskas nemokamai“ iliuzijos spąstai — jus seka, ir jūsų asmenine informacija yra naudojamasi be jūsų leidimo.

Antrieji spąstai dar pavojingesni — jūs, ko gero, net patys to nesuvokdami, tampate tinklalapių, esančių piramidės viršūnėje, kapitalo gamybos priemonė. Visiškai nemokamai. Pavogta informacija apie jūs naudojama tam, kad po to reklama galėtų vogti jūsų dėmesį. Ji visur: jūsų asmeninėje paskyroje, naujienų sraute, paieškos sistemoje, net elektroniniame pašte — jūsų niekas neperspėjo ir net neklausė, ar jūs norite žiūrėti reklamą, ar norite, kad jūsų asmeniniai duomenys būtų naudojami tokiais tikslais. Google ir Facebook nusprendė viską už jus ir už milijonus kitų žmonių: mes siūlome jums savo paslaugas nemokamai, nuvertiname jūsų dėmesį ir taip užsidirbame milijardus.

Tiesiog naudokitės Google, Facebook ir kitų tinklalapių paslaugomis. Visiškai nemokamai.

Kaip auditorija tampa vartotojų srautu

Informaciniuose tinklalapiuose eksploatacijos mechanizmas yra dar labiau rafinuotas. Jeigu anksčiau internetas buvo pažadu, kad tai bus vieta, kur visi bus lygūs, kur kiekvienas galės išsakyti savo nuomonę, kuri bus išgirsta, kur vietinės ir pasaulinės problemos bus sprendžiamos drauge, o prieinama visiems žiniasklaida ugdys pilietinę visuomenę, jau dabar, po dešimt metų, į tai galima reaguoti nebent karčia šypsena. Visos išvardytos vertybės turi vieną bendrą sąlygą — pagarbą asmeniui. Nuo tos akimirkos, kai jūs apsilankote naujienų portale, jūs iš asmens pavirstate į vartotojų srauto dalį.

„Bet kaip tai įmanoma? Juk aš galiu komentuoti, polemizuoti su kitais, galiausiai, tiesiog nustoti lankytis tinklalapyje, kuris man nepatinka!”, — ginčysitės jūs. Tai tiesa, bet, kad ir kaip būtų liūdna, jūsų nuomonė ir gerai apsvarstyti argumentai komentaruose niekam neįdomūs: sistemai jūs arba 1, arba 0: arba jūs esate, arba jūsų nėra. Tai dar vienas „viskas nemokamai“ iliuzijos spąstas, kuris naujienų portaluose tampa dar ir dalyvavimo iliuzija. Jūs — tiktai 1, ir, nesunku suprasti, kad tokių 1, kaip jūs — milijonai. Jūs net ne klientas ir ne pilnavertis vartotojas, kuris gali būti teisus, jūs — tiesiog skaičius, vartotojų srauto dalelė. O jūsų mėgstamas portalas, kuriame jūs kasdien skaitote naujienas, parduoda jus reklamdaviams, kurie, savo ruožtu, vagia jūsų dėmesį.

Ar galima kaltinti interneto portalų savininkus? Ne — tokioje sistemoje jie neturi kitos išeities. Ar galima kaltinti žurnalistus dėl to, kad labai dažnai jie siūlo prastos kokybės, atsainiai paruoštą ir net kartais kvailą medžiagą? Ne. Jie atlieka savo darbą, kuris tinka jų pagrindiniam darbdaviui — reklamai. Jūs apsilankėte tinklalapyje — jūs tapote 1, jūs peržiūrėjote medžiagą — jūs tapote 1, ji jums patiko ar nepatiko, ir jūs nusprendėte išsakyti savo nuomonę — jūs tapote 1. Kokybė bet kuriame piramidės laiptelyje neturi prasmės, vienintelis svarbus dalykas — jūsų dėmesys, jūs „vienetas“, kuris vėliau lengvai konvertuojamas į jau piniginį vienetą.

Vadinasi, žiniasklaida, žinoma kaip ketvirtoji valdžia, praranda savo visuomeninę funkciją — informuoti visuomenę ir formuoti pilietinę savimonę, mainais siūlydama dalyvavimo iliuziją, kuri iš tiesų — tiktai parankus reklamai vartotojų srauto generavimo mechanizmas. O jūs sutinkate atiduoti valdžią nesąžiningai reklamai?

Keisti sistemą

Saugus pasivaikšiojimas internete gali sukelti daug pavojų, tiek asmeninių, tiek visuotinių: reklama vagia jūsų duomenis ir dėmesį, naikina kokybišką žurnalistiką, paversdama ją manipuliacijos priemone. Tačiau mes galime tai pakeisti — tam reikia atsisakyti „viskas nemokamai“ iliuzijos.

Visų pirma, tai galima padaryti grąžinus mokamą prenumeratą (kaip buvo su laikraščiais). Reikia suvokti, kad, kol kažkas moka už jus, šis kažkas taip pat sprendžia, kas jūs, taip pat — ką ir kaip jūs skaitysite. Mokamos prenumeratos grąžinimas reiškia kokybiškos informacinės ir analitinės žurnalistikos reabilitaciją — mokėdami už turinį, jūs tampate pilnaverčiu naujienų portalo vartotoju ir dalyviu. Žurnalistai bus motyvuoti atsakingai atlikti savo darbą, o jūs skaitysite kokybiškus straipsnius.

Antru dalyku pasirūpins APM Agentuur (www.adpays.me) — kompanija, siūlanti visiškai naują požiūrį į reklamą ir internetą. Mes suteikiame jums asmeninę reklamos lentą, kurioje jūs matysite tik tuos reklamos skelbimus, kurie yra įdomūs jums, ir tik tada, kai patys to norėsite. Svarbiausia: mes tikime, kad galima grąžinti pagarbą asmeniui internete, todėl reklamdaviai mūsų tinklalapyje sumokės jums 90% reklamos skelbimo, kurį jūs peržiūrėsite, kainos.

Mes esame prieš piramides ir prieš etiketes, kurias klijuoja piramidės savininkai. Reklama — ne blogis, o padėjėjas rasti tai, ko mums reikia. Žiniasklaida — ne vartotojų srauto generatorius, o gyvybiškai svarbus visuomenei institutas, kuris turi būti apmokamas tų, kam jis dirba. Mes tikime, kad sukurti internetą vartotojui, internetą, kur gerbia jus ir jūs gerbiate kitus, dar ne vėlu.

Show your support

Clapping shows how much you appreciated Maksimilian Pavlovskij’s story.