Kas nutiko su serialų laiku?
Ne, čia ne apie tai, kad beveik visi geri serialai išeina trečiadienį, arba sekmadienį. Daugybė kultūros kritikų pastebi, kad televizijos, serialų ir interneto mados atspindi procesus, išgyvenimus ir įvykius, kuriuos patiria visuomenė (išskyrus katinų nuotraukas ir memus, žavėjimasis jai man atrodo antlaikinis). Kartais tai vyksta atvirai, kūrėjams tiesiog pasirenkant visuomenei rūpinčias temas. Tarkim, po rugsėjo 11 pasipylę su terorizmu susiję kultūros gaminiai. Ar po finansų krizės liūdnai kapitalizmo ateitį piešusi Hunger games filmų serija. Kartais, mados su visuomenės gyvenimu siejasi ne taip akivaizdžiai, ar net tą gyvenimą programuoja. Būtent šiuo atveju kultūros teoretikai imasi atskleisti tai, kas vyksta. Tokioje dvasioje, Lietuvoje turime Nerijaus Mileriaus knygą „Apokalipsė kine“.
Muzika išlieka dažniausiai vartojama kultūros rūšis, bet serialai žengia tiesiai už jos. Knygoje „Kodėl pasaulis neegzistuoja?“ Markusas Gabrielis net vadina serialus geriausiai mūsų laikus įkūnijančia meno forma. Tai štai. Vienas trendas serialuose per pastaruosius metus iš manęs atėmė nemažai malonumo. Tai visokia velniava susieta su laiku, kuriai kažkodėl pasišventė serialų kūrėjai. Aišku, flashbackai, atgalinis pasakojimas ar visiškas dėjimas ant chronologijos visada pasitaikydavo su mažesne ar didesne sėkme. Bet dabar šie žaidimai su laiku pradėjo rėžti akį.
Viskas prasidėjo seniau. Lauki savaitę, spėlioji kas vyks toliau, pasileidi seriją… Ir stebi vieną milžinišką flashbacką. Aišku, susitaikai ir žiūri. Bet malonumas ne tas. Apskritai, visi praeities rodymai yra kaip gamtos aprašymai knygos — norisi prasukti. Pavyzdžiui, Handmaid‘s tale serija „First blood“. Kodėl mums vėl rodoma, kaip Serena prisidėjo tveriant Gilead? Žinom, matėm. Čia žaidimai su laiku priartėja prie gryno pamokslavimo. Jau nekalbant apie tai, kad scena kur veikėja nutildo studentus paberdama faktų, yra tiesiog juokinga. As if that ever happened.
Netoli nuo to ir Westworld., kuriame veikėjai ir mes klaidinami laike be jokios aiškesnės priežasties. Žiūrint Westworld atrodo, kad laiko linijų sutraukymas yra visiškai išoriškas pačiam siužetui, ir prie jo nei ką prideda, nei atima. O kitas mano mėgstamas serialas Legion su laiku pasielgė dar kitaip: pagrindinis herojus nuveikė aibę zbitkų tarpsezonyje, bet dabar nieko nepamena. Aiškinamės kartu su juo.
Bet visus perspjovė X failai. Jei gerai supratau, visas praeitas sezonas apskritai buvo tik vizija, ar kažkas tokio, ir dabar viskas vyks iš naujo. Postmodernizmas, žodžiu. Nežinau, kas ten buvo toliau ir ar tikrai taip yra, nes antros serijos nebe įsijungiau.
Tokia tad pasiutpolkė su laiku. Bene visuose mano žiūrimuose serialuose šie žaidimai sėkmingai neprisideda nei prie personažų asmenybių plėtojimo, nei prie istorijos, todėl jų išplitimo priežastis turėtų būti ne čia. Jei nieko nepraleidau, fizika taip pat nieko naujo apie laiką mūsų neišmokė. Nepanašu, kad tai būtų susiję su nostalgija, kuriai gerokai kliuvo po Trumpo išrinkimo prezidentu ir kurios čempionas yra Stranger things. Mano minėtų keturių serialų veikėjai ne nostalgiški, o veikiau pasimetę laike.
Jokios idėjos, kuri nušviestų, ką serialų industrija, gal ir pasąmoningai, nori pasakyti, neturiu. Jei tu turi — pakomentuok. Žinoma, galima galvoti, kad pasimetimas laike, kurį išgyvena mano serialų herojai atspindi mūsų pasimetimą šiuolaikybėje (turiu galvoje post-truth, fake news, pasikeitimus pasaulio politinių jėgų pusiausvyroje ir t.t.). Visgi, net turint tai galvoje, klausimas kodėl tai išreiškiama būtent per laiką, o ne herojams klaidžiojant erdvėje išlieka. O kol kas, būtų puiku jei kokia įtakinga teta ar dėdė užbanintų visą šitą laiko velniavą. Arba Trumpas. Ir po savaitės galėčiau žiūrėti kas vyks toliau, o ne tai, kas kažkada jau įvyko.
