TECHNOLOGINIS NEABEJINGUMAS

Andrius Grigorjevas
SEMIOSEARCH
Published in
4 min readJun 29, 2016

INTRO

Mano paskutinis ilgesnis facebooke‘o post’as buvo apie abejingumą technologijoms, t. y. bandžiau kalti į klyną DIGITAL NATIVE mitui (tekstas čia). Įsitikinimas, kad jauni žmonės nardo technologiniame pasaulyje bei supranta visas jo vingrybes, ir manymas, kad mes vis geriau suvokiame technologinius ir skaitmeninius reiškinius A) yra nesąmonė ir B) užstoja tai, kad skaitmeninė erdvė mums virsta dar vienu televizijos ekranu.

Porą žmonių manęs paklausė “o kas tada būtų tas technologinis neabejingumas?” Tad čia pasistengiau sumesti, ką laikau prioritetinėmis-funkcinėmis neabejingumo sritimis.

Pirmiausiai pradėkime nuo dviejų esminių ir tiesiogiai su informacija susijusių dalykų: a) informacijos paieškos ir apdorojimo, b) turinio kūrimo ir pateikimo. Turbūt nereikia net ginčytis, kad dabartiniame pasaulyje neišsiversime be nė vieno iš jų (na, kas norės, išsisuks nuo visko).

PAIEŠKA

Nors Google laukelis atrodo ypač supaprastintas, tai nereiškia, kad googlinti yra paprasta. Dažnai informacijos ieškojimas internete laikomas savaime suprantamu ir baziniu įgūdžiu, bet jis tikrai nėra nei paprastas, nei intuityvus. Jis komplikuojasi, kai įvedame laiko faktorių, pvz., esu matęs daugybę žmonių, kurie, paskyrę informacijos paieškai tiek pat laiko, gauna kokybiškai smarkiai besiskiriančius rezultatus. Pasirodo, kad labai menkai žinome, kaip sėkmingai diversifikuoti raktažodžius, kad gautumėme platesnį informacijos spektrą, nežinome, kaip reikia ieškoti agreguotos informacijos arba paminėjimų specifiniuose šaltiniuose. Visai tai lemia, ar po dviejų valandų paieškos turėsime niekingas nuotrupas, ar įdomias ir naudingas įžvalgas.

Taigi nors dabar informacijos paieška laikoma soft skill, tokį dalyką būtų galima, o gal ir būtina pradėti dėstyti.

Kitas, bet ne mažiau svarbus aspektas — turinio kuravimas. Mūsų profesinę sėkmę dažnai lemia tai, kokius šaltinius ir kokiu dažniu mes sekame. Tam reikalinga sistema (atrankos kriterijai, feed’ų valdymas ar net skaitymo ir atrankos įpročiai), kuri iš dalies leidžia išsiveržti iš bendrinės ir pagal algoritmus sudarytos informacijos burbulo ir kuri gali prisidėti prie mūsų unikalių įgūdžių bei žinių formavimo. Vis dėlto mūsų ekonomika yra pagrįsta žinių asimetrija (t. y. esu vertingesnis tiek, kiek turiu žinių arba įgūdžių, kurių neturi kiti).

TEKSTAS/VAIZDAS INTERNETE

Kiekvienam iš mūsų vienu ar kitu būdu tenka prikišti nagus prie internetinio turinio ruošimo: nesvarbu, ar tai būtų asmeninis post’as, svetainės turinio atnaujinimas ar kūrimas, reklaminė kampanija, buto nuomos skelbimas ar prašymas per savaitgalį prižiūrėti katę. Rašymas ir turinio kūrimas internetui keičia net tradicines medijas vien dėl to, kad sklaida tikriausiai vyks ir (arba išskirtinai) skaitmeniniais kanalais. Long-read ir short-read, macro ir micro-content — visa tai yra valiuta ir raktažodžiai, kuriuos reikia mokėti ne tik vartoti, bet ir prasmingai pritaikyti.

Kita dalis — vizualiniai dalykai. Visuomenėje, kurioje pagrindinė vartojimo forma yra vaizdas, manipuliacijos vaizdu kompetencija tampa esmine. Ir ne — Google photos assistant visko už mus nepadarys. Šalia visa to, manau, dar turime kritinę masę žmonių, nemokančių artikuliuoti minčių apie vizualinius reiškinius. Dar galima kalbėti apie bendrą estetinį jautrumą, bet suprantu, kad to norėti jau būtų per daug.

SOCIALINIAI TINKLAI

Įsivaizduokite, kad esate užkietėjęs televizijos žiūrovas ir staiga kažkas radikaliai pakeičia jūsų žiūrimų kanalų turinį, skaičių, kalbą ar pan. Tikriausiai piktinsitės, panikuosite, gal net aiškinsitės ar piketuosite. Ir ne veltui — juk kažkas ką tik permontavo jūsų langą į pasaulį. Tas pats tinka ir kitai terpei — socialiniams tinklams. Socialiniai tinklai tampa daugiafunkciais bendravimo, naujienų pardavimo ir informacijos sklaidos kanalais. Atsižvelgiant į milžinišką vaidmenį, kurį socialiniai tinklai mūsų gyvenimuose turi dabar ir turės ateityje, būtina suvokti, ką vieni ar kiti pakeitimai reiškia mums, socialinių tinklų naudotojams. Pavyzdžiui, manau, kad itin svarbu suprasti, kas vyksta su Facebook: ką socialinių tinklų naudotojams reiškia tai, kad Facebook paleidžia instant articles funkciją ar leidžia peržiūrėti puslapių turinį savo naršyklėje, planuoja pirkimo funkcijas verslo puslapiuose ir pinigines micro-transakcijas tarp vartotojų.

PRIVATUMAS

Privatumas nėra tik principo reikalas. Tai dar vienas esminis įgūdis, kuris gali turėti nemažai įtakos mūsų gyvenimui — tai gali būti žinios apie tai, kuo blogi ir pavojingi yra viešieji wi-fi tinklai ar kaip proaktyviai tvarkyti informaciją apie save internete.

INTERFEISAI

Mano manymu, bet kokio interfeiso išmanymas arba greitas perpratimas yra tolygus plačiam žodynui. Kuo daugiau žinai, tuo greičiau gali perprasti naujus dalykus ir pradėti normaliai dirbti. Pavyzdžiui, man jau stipriai įkyrėję pareiškimai ir nuolatiniai dejavimai, kai įprastose aplikacijose ar programose vienas mygtukas pasislenka penkiais pikseliais į kairę ir armija vartotojų bliauna, kad jo neranda, ar verkia, kaip dabar viskas nepatogu. Deal with it — vienintelė vartotojo sąsajos duotybė yra tai, kad ji nuolatos keisis.

DARBO PRINCIPAI

Skaitmeniniai įrankiai yra neatskiriama mūsų kasdienės veiklos dalis. Taigi, kas čia svarbu? Pirmiausia — reikia išmanyti, kur ir kokie sprendimai jau yra padaryti ir kokie įrankiai gali potencialiai padėti spręsti kilusias problemas. Būna labai juokinga, kai įmonės ar institucijos turi problemų ir bando jas spręsti grandioziniais projektais, nors kažkur jau egzistuoja paprasčiausias apps’as, kainuojantis 5$ per mėnesį. Antra — būtina suvokti, kokių procesų ir darbo eigos (workflows) reikalauja skaitmeniniai įrankiai. Trečia — reikia atrasti būdą, kaip derinti analogines ir skaitmenines priemones. Ir paskutinis svarbus aspektas — komandinis darbas (collaboration) pasitelkiant skaitmeninius įrankius. Ateityje daugelis įrankių bus ne apie mane, bet apie mus — tad geriau pradėti ruoštis dabar.

NEABEJINGUMO LINK

Nors daugelis šių išvardytų dalykų gali atrodyti savaime suprantami ir girdėti, bet viena yra būti apie tai girdėjus, o visai kas kita — domėtis ir sistemingai gilintis. O rimčiau pasigilinus abejingumas praeina savaime.

--

--