Laimingas gyvenimas su Ignu Bakėjum

Sportas augina ne tik mūsų kūną, bet ir sielą. Žingsnis po žingsnio stiprėjant kūnui, vidinis balsas pradeda kuždėti: ar išties sieki savo svajonių, ar kasdien stengies būti geriausia savo versija, o galiausia — ar laimė tavo gyvenime užima pirmąją vietą po reikalų, skubėjimo ar streso? Su Ignu Bakėjum, My Hero! įkūrėju, kalbam apie gyvenimą pilną pozityvios energijos.

Esi sakęs: Jei žmonės gali keltis anksti ir užsiimti sportu, tai jie gali viską“. Kai užplūsta motyvacijos banga, išties gali viską: ir su pirmu žadintuvo signalu šokt iš lovos, ir sportuoti, ir rinktis subalansuotą maistą… Tik kartais ta banga nuslūgsta, darbai ima viršų, išsimuši iš ritmo, o ryte atsikelti tampa neįsivaizduojamas iššūkis! Kaip išmokti suvaldyti tą „bangavimą“?

Labai geras klausimas. Bangavimą minimalizuoja žinios. Keičiantis įpročiams atsiranda žinių stygius, o tada pasidaro nesaugu: „Ką kiti pagalvos? Kas man gali atsitikti? Ar man tikrai pavyks?“ Tokie vidiniai klausimai emociškai silpnesnį žmogų palaužia, todėl turime atkritimo tikimybę. Lengviau pasijunti, kai perskaitai 10 šaltinių rūpima tema — tada nebeatrodo, kad tau nepavyks!

Ir dar svarbu suprasti — jei žmogus nebenori „bangų“, jis pasistengs gyventi jų nesukeldamas. Nuolat kylančios „bangos“ leidžia suprasti, kad žmogus arba nustojo tobulėti, arba lenda lauk jo silpnosios savybės: tinginystė, valios trūkumas…

Koks yra tobulas tikslas sportuojant?

Kai eini sąmoningumo keliu, užtenka laimės jausmo ir geros nuotaikos! Kai visą dėmesį nukreipti tik į išvaizdą, o ne į savijautą, tada laimės jausmas turi mažą pridėtinę vertę, nes rūpi tik mano užpakalio riestumas ar bickės didumas. Tačiau smerkti tokį siekį ar tikslą nevalia — kiekvienam savas kelias ir sava motyvacija. Puikiai pamenu savo kelio pradžią — pradėjau nuo kūno, tada subalansavau mitybą, paskui atsirado laimės, meilės poreikis, o galiausiai išmokau visur balansuoti gaudamas naudos iš visko!

Kokį ryšį turi sportas ir karjera?

Sportas man išugdė geležinę valią. Jeigu man treniruotės metu atrodo sunku ir aš nepasiduodu tuo sunkiu momentu, pagalvoju: „Oho, va čia tai mokymai. Dabar vargstu, bet paskui gyvenime bus lengviau įgyvendinti užduotis.“ Salėje, vertindamas savo galimybes, esu lyg imituoklyje, kur vienintelis žmogus, smerkiantis už tai, kad pasidaviau, esu tik pats.

O trenerio pagrindinis vaidmuo yra palaikyti ir tikėti, kad tau pavyks! Kadangi aš treniruoju, turiu pats ieškoti vidinių rezervų nepasiduoti. Kartais sakau sportininkams: „Kaip jums puiku, aš ateinu ir jus treniruoju, motyvuoju, o jums tereikia valandą laiko daryti tai, ką sakau. O kad man kas taip!“

Įdomiausia, kad būtent tokiose situacijose prasideda įkvėpimo paieškos. Kai einu kitokiais keliais nei visi, galvoje kyla įvairių minčių, kaip inicijuoti pokyčius visuomenėje!

Like what you read? Give SUN365 a round of applause.

From a quick cheer to a standing ovation, clap to show how much you enjoyed this story.