D.Jakniūnaitė. Seksizmas politikoje: kaip galią nulemia lytis?

dovile-jakniunaite-64049044

Auganti šiandienės politikos pasaulio realija — valdžia moterų rankose. Iš penkių didžiausių pasaulio ekonomikos gigančių dviejų priekyje stovi moterys. Šiandien už 15 procentų pasaulio BVP yra atsakingos moterys, tačiau šis skaičius gali staiga šoktelėti iki 40 procentų, jei prezidento rinkimus JAV laimės demokratė Hillary Clinton. Po istorinio referendumo į ministro pirmininko pareigas liepos 13 dieną užtikrintai žengė ir dar viena moteris — Theresa May, ji tapo skandalingojo Davido Camerono įpėdine, bandysiančia Britanijos laivą išplukdyti į ,,saugesnius vandenis‘‘.

Senasis žemynas nestokoja moterų valdžios — į aukščiausius politinius postus kelią prasiskynė solidus skaičius šios lyties politinių veikėjų. Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, jau minėta Theresa May, Norvegijos ministrė pirmininkė Erna Solberg, Lenkijos ministrė pirmininkė Beata Szydlo, Kroatijos prezidentė Kolinda Grabar-Kitarovič, Romos merė Virginia Raggi, taip pat daugybė kitų moterų braižo šalių politinę istoriją ir prisideda prie šiandienio pasaulio tarptautinių santykių kūrimo. Koks gi pasaulis valdant moterims? Koks stiprus ir ką reiškia moters balsas, sklindantis iš aukščiau?

Žvelgiant į istoriją moters kumštis valdžioje paliko aiškių žymių. Rusijos imperatorienė Jekaterina II, kaip tortą pjausčiusi Europą, prisidėjo prie visos Europos žemėlapio linijų kaitos, Margaret Thatcher, pirmoji Britanijos ministrė pirmininkė, konservatorių partijos vadovė, savo kompetencija ir garsiu balsu Folklando salų konflikte su Argentina užsitarnavo apibūdinimą geležinė ledi.

Moters vaidmuo valdžioje nėra taikos garantas

Socialinę moterų valdžioje reikšmę ir visuomenės požiūrį komentavo VU Tarptautinių santykių ir politinių mokslų instituto Tarptautinių santykių katedros docentė Dovilė Jakniūnaitė.

Paklausta, ką apskritai visuomenei ir jos socialinei raidai reiškia moterų užimami aukšti valdžios postai, docentė teigė, kad į tokį klausimą sunku atsakyti. Pasak jos, reikėtų kažkokio ypatingo pagrindimo, jog moterys valdžioje reikalingos ar atneša kažkokią papildomą dimensiją, dėl kurios lyg ir turėtume būti atviresni moterims politikoje.

Pasauliui vadovas atstovauja ne lytimi, ne išvaizda ir ne šeimos statusu, o kompetencija ir patirtimi. Vienas vadovas sunkiai pakeistų pasaulį ištikusią tarptautinę santykių krizę.

Į prezidento postą kelią besiskinanti demokratė Hillary Clinton laimėjusi vienos stipriausių pasaulio ekonomikų rinkimus naujų vėjų į tarptautinę politinę areną neįpūstų. Pasak docentės, H. Clinton yra patyrusi ir valinga politikė, tačiau net ir JAV prezidentės postas jai nepadėtų išspręsti dabarties pasaulio politikos įtampų. Tai greičiau nepavyktų ir jokiai kitai politinei lyderei ar politiniam lyderiui šiame poste.

Stereotipiškai, daugiau moteriškos galios tarptautinėje arenoje reikštų mažiau karų, konfliktų, būtų kreipiama daugiau dėmesio socialinėms problemoms, susikalbėjimo ir tolerancijos. Pasak D. Jakniūnaitės, įtakos politiniams procesams turėjimas labiau priklauso nuo asmeninių lyderės ar lyderio savybių ir jo (-s) valstybės politinio svorio tarptautinėje arenoje. Negalima ir nederama vesti jokių kategoriškų apibendrinimų nei apie moterų, nei vyrų valdymo bruožus.

Moters balansas tarp karjeros ir šeimos neišvengiamas?

„Vyriškoji giminė savo noru moterims valdžios neatiduos“, — kartą sakė feministinių pažiūrų politikė Marija Aušrinė Pavilionienė. Valdžią moterys išsikovoja, tačiau neretai apie jas visuomenė vis sprendžia iš stereotipinės pusės, neįvertindama kompetencijos, o naudodama emocinius epitetus ir net pašaipas. Moterys dažniausiai pabrėžiamos kaip „silpnoji‘‘, „dailioji‘‘ lytis, valdžioje užimančios tik reprezentacines pareigas vyrų valdomame pasaulyje. Aukštuose postuose esančias moteris visuomenė dažniau komentuoja pažymėdama jos lytį, išvaizdą, sudėjimą ar stilių. D. Jakniūnaitė komentuodama pabrėžė, kad neišvengiamai bus komentuojamas moters šeimos statusas, gebėjimas išlaikyti balansą tarp karjeros ir vaikų.

„Lyčių lygybė politikoje ir atitinkamai užimamuose postuose yra viena iš socialiai teisingesnės visuomenės savybių, rodančių, kad yra sudaromos vienodos ar bent panašios sąlygos dalyvauti politinėje veikloje tiek vyrams, tiek moterims‘‘, — teigė VU TSPMI docentė.

Lietuva Europos lyčių lygybės instituto sudarytame Lyčių lygybės indekse iš 27 valstybių užima 15 vietą.

,,Ar, pavyzdžiui, pats savaime D. Grybauskaitės buvimas prezidente galėjo ir galėtų prisidėti prie didesnės lyčių lygybės. Žinoma, ne. Čia labai svarbus ir pačios prezidentės požiūris į feminizmo keliamas problemas‘‘, — vertindama moterų valdžioje šalyje situaciją teigė D. Jakniūnaitė.

Kompetencija ir išmanymas svarbiausia, o ne lyties charakterio požymiai, polinkiai. Valdžios atstovas turi rodyti emocijas, atskleisti susirūpinimą natūraliais būdais neįsistatant į stereotipų išmūrytą pamatą.

Perspausdinta iš alfa.lt