Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK) ketvirtadienį žurnalistams teko aiškintis dėl jų straipsniuose neva tūnančios politinės reklamos. Gavusi skundą dėl portale LRT.lt publikuoto straipsnio apie augančio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) populiarumo priežastis, VRK sekretoriato darbuotoja siūlė komisijai tai pripažinti paslėpta politine reklama.
Portale „LRT.lt“ gegužės pabaigoje buvo paskelbtas straipsnis, kuriame bandyta aiškintis LVŽS augančio populiarumo priežastis, o partijos sąrašo rudens Seimo rinkimuose lyderis Saulius Skvernelis palygintas su prancūzų aktoriumi Louis de Funesu. Straipsnyje, analizuojant „valstiečių“ iškilimą, taip pat kalbinti sociologas Vladas Gaidys ir ryšių su visuomene specialistai Liutauras Ulevičius bei Orijana Mašalė.
Netrukus publikacija buvo apskųsta VRK, o pastarojoje buvo pasiūlyta straipsnį pripažinti politine reklama, paskleista LVŽS interesais. Tokį sprendimą gynė Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė. VRK posėdyje ji teigė, kad minėtas straipsnis sukuria įspūdį, kad LVŽS yra populiarinama.
„Tikrai nesinorėjo apklausų rezultatų aptarimo pripažinti politine reklama, bet <…> straipsnis yra pakankamai rimtas ir kuria objektyvumo įspūdį“, — sakė L. Petronienė.
Apie politikus galima rašyti tik neigiamai?
Šiam požiūriui nepritarė nei posėdyje dalyvavę LRT.lt atstovai, nei LVŽS atstovavęs advokatas Evaldas Valčiukas. Jo manymu, sprendimas tokį tekstą pripažinti politine reklama reikštų, kad žurnalistai nebegalėtų apie politikus rinkiminės kampanijos metu rašytų teigimai — esą visada reikėtų iškapstyti neigiamos informacijos.
„Situacija panaši kaip sovietmečiu, kai baudžiamajame kodekse chuliganizmas buvo apibrėžiamas kaip veiksmai, kurie šiurkščiai pažeidžia visuomenės tvarką. Pagal tai bet ką būdavo galima pasodinti. Dabar turime neapibrėžtą situaciją: jūs gerai rinkiminės kampanijos metu pasakėte apie politikus ir tai yra pažeidimas“, — teigė advokatas.
Portalo LRT.lt vyriausiasis redaktorius Vladimiras Laučius savo ruožtu teigė, kad straipsnyje esančių palankių LVŽS vertinimų sieti su politine reklama nereikėtų visų pirma dėl to, kad pats tekstas skirtas aptarti „valstiečių“ populiarumo didėjimą.
„Turbūt visiems atrodytų keista, jei atsakant į žurnalisto klausimą, kodėl taip smarkiai šoktelėjo politikų reitingai, atsakymas nuskambėtų, kad jie turėjo ir teigiamų, ir neigiamų savybių“, — ironizavo V. Laučius.
VRK verdiktas: palaikė žurnalistus
Dauguma posėdyje kalbėjusių VRK narių nepalaikė savo sekretoriato darbuotojos pozicijos. Komisijos narys Jonas Udris teigė, kad Lietuvos Konstitucijoje ir tarptautiniuose dokumentuose garantuojama žurnalistų žodžio laisvė yra svarbesnė nei politinei reklamai taikomi ribojimai. Esą, susidūrus su tokia situacija, įrodinėjimo dėl politinės reklamos nebuvimo naštos negalima užkrauti ant žurnalisto pečių. Pasak VRK nario, joks įstatymas negali riboti žurnalistui reikšti savo vertinimų, kalbinti politikų, retransliuoti jų, ar kitų asmenų minčių.
„Mums reikėtų ateityje pasidaryti namų darbus“, — posėdyje kalbėjo J. Udris.
Balsavimo metu sprendimą pripažinti straipsnį apie augančius LVŽS reitingus politine reklama palaikė tik vienas VRK narys. Devyni tam nepritarė, o dar trys susilaikė.
