Darom rinkimus 2016

Šiandien feisbuke prisiskaičiau apie menamą nelaimę, kai žurnalistai ima tautą agituoti balsuoti už kokį nors kandidatą į Seimą. Turėjau lingvistinės naudos, nes išmokau kelis naujus epitetus nemylimiems oponentams ir porą riebių keiksmažodžių. Smagu, kai žurnalistai, bendraudami tarpusavyje, neieško žodžio Didžiajame lietuvių kalbos žodyne.

Bet ne apie kalbą susirinkome. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kaip gerai yra tokia agitacija:

  1. Pripažinkime, kad esame mažumėlę buki. Tai yra, nesuprantame subtiliai ir perdėm etiškai surašytų tekstų spaudoje ar reportažų per TV. Neturime nei laiko, nei noro analizuoti naujienas ir komentarus. Todėl aiškus pasakymas „už ką“ arba bent jau „prieš ką“ yra paslauga visuomenei, tinkamai apmokama iš biudžeto.
  2. Renkame tuos, kuriuos rodo per televizorių. Jei nerodo per televizorių, renkame tą kandidatą, kurio pavardė panaši į dažnai rodomą per televizorių. Kas bus, jei niekas nepasakys „lo**ai, ne už tą Miliūtę balsuojate!“?
  3. Rinkimų istorija rodo, kad be žiniasklaidos priežiūros mes balsuojame kaip runkeliai, per kiekvienus rinkimus valdžion pasiųsdami vis labiau netinkamus žmones — nuo darbopartiečių iki violetinių drąsuolių. Kažkada tam reikia padaryti galą. Kodėl ne dabar?
  4. Pasyvi demokratija pralaimi visame pasaulyje. Va, amerikiečiai gyrėsi, gyrėsi savo žurnalistika ir iki Trumpo prisigyrė. Viskas dėl to, kad NYT vedamasis iki šiol neprasideda „Balsuok už Hillary, arba krūminius ištaškysim!“.
  5. Prisiminkime, ką valdžia sakė apie atominės referendumą: „žmonės buvo blogai informuoti“. Tai jei norime, kad žmonės būtų gerai informuoti, reikia kiekvienos laidos pradžioje (ir po kiekvienos reklamos pertraukėlės) pasakyti, už ką reikia balsuoti. Nedviprasmiškai ir su užpildyto biuletenio iliustracija.
  6. Laikas prisiminti, kad žiniasklaida yra valdžia. Sako „ketvirtoji“, bet jei feisbuke, tai gali būti ir aukščiau. Su malonumu paskaičiau, kaip Andrius Tapinas ragina konservatorius laiku ir tvarkingai pasmerkti nusideklaravusius partijos kolegas. Dar maloniau, kad politikai ten pat feisbuko komentaruose praneša apie proceso eigą ir atsiskaito.

Man regis, kad kolegos žurnalistai tiesiog nusprendė nebesitaikstyti su tokia situacija, kai į Seimą išrenkami netinkami žmonės. Daug metų kentėta sukandus dantis, daug metų diskutuota užkulisiuose, tai dabar tikrai gerai, kad parlamentą formuoti imasi žmonės, kurie ir nori, ir gali.

Pamatysit, tinkamai suagitavus balsavimą grįš ir pasitikėjimas žiniasklaida. Kuo aš iš anksto esu labai patenkintas.

Show your support

Clapping shows how much you appreciated Džiugas Paršonis’s story.